Jamas (mitologija)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Jamas – dievas ugaritų mitologijoje.[1]

Jamo epitetai – zbl jm („jūros viešpats“) ir tpt nhr („upės princas“).[1] Buvo susiklostęs šios dievybės kultas, Jamui reguliariai aukota (tuo jis skyrėsi nuo dievo Muto).[1] Teigiama, kad šios dievybės vaizdinyje atsispindi du skirtingi metų laikai – rami vasara, kai galima keliauti jūra, ir audringa žiema, kai sąlygos tam netinkamos.[1]

Mituose apie jaunąjį dievą Baalą Jamas yra vienas iš šios dievybės priešų.[1] Baalą jis iškviečia dvikovon; visgi, pasinaudojęs stebuklingais Kotaro-Hasio atgabentais ginklais, pergalę galų gale iškovoja Baalas.[1]

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. 1,0 1,1 1,2 1,3 1,4 1,5 Gwendolyn Leick (2002). A Dictionary of Ancient Near Eastern Mythology, p. 166. ISBN 9781134641024.