Pereiti prie turinio

Išoriniai Hebridai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Išoriniai Hebridai
angl. Outer Hebrides, Western Isles
Valstybė Jungtinės Karalystės vėliava Jungtinė Karalystė
Šalis Škotija Škotija
Administracinis centras Stornovėjus
Gyventojų (2021) 26 640[1]
Plotas 3 071 km²
Tankumas (2021) 9 žm./km²
Tinklalapis www.cne-siar.gov.uk
Vikiteka Išoriniai HebridaiVikiteka

Išoriniai Hebridai (angl. Outer Hebrides, Western Isles, škot. gėl. Na h-Eileanan Siar) – salų grupė ties šiaurės vakariniais Škotijos krantais. Hebridų salyno dalis, nuo Škotijos atskirta Vidinių Hebridų. Sudaro vieną iš 32 Škotijos sričių.

Pirmieji salų valdytojai buvo norvegai. 1266 m. pagal Perto sutartį perduoti Škotijai. Salose išlikę daug gyventojų, kalbančių škotų gėlų kalba.

Salos išsidėsčiusios pietvakarių kryptimi. Sudaro kelios didelės ir daugybė mažų salelių. Salos uolėtos, raižytais krantais. Didžiausios salos: Luiso sala, Harisas (pastarosios neretai apjungiamos į vieną), Šiaurės Juistas, Benbekjula, Pietų Juistas ir Bara. Dalis mažų salelių nusidriekusios tolyn į Atlanto vandenyną: Monacho salos, Fleinano salos, Sent Kilda ir Rokalo sala.

Pagrindinės gyvenvietės

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Sent Kildos sala
Baros sala