Italų mastifas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Italų mastifas
Standartas: Nr. 343, II FCI grupė, 2 sekcija (molosinio tipo šunys)
Ūgis (ties ketera)
Patinas: 64-68 cm
Kalė: 60-64 cm
Svoris
Patinas: 45-50 kg
Kalė: 40-45 kg
Savybės
Plaukas: Trumpas, labai tankus, plonas poplaukis
Aktyvumas: Aukštas
Intelektas: Aukštas
Temperamentas: Šis šiurkštus, įžūlus šuo yra pilnas energijos ir ypatingai drąsus. Italų mastifas yra išdidus, švelnus ir prisirišęs prie savo šeimininko. Šios veislės šunys toleruoja vaikus ir noriai žaidžia su jais. Atsargus su nepažįstamaisiais. Juos lengva dresuoti.
Tinkamumas apsaugai: Aukštas
Tinkamumas tarnybai: Labai aukštas
Ilgaamžiškumas: 10–12 m.

Italų mastifas arba Kanų Korsas – italų šunų veislė.

Kilmė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Italų mastifas – tiesioginis senovės Romos molosų palikuonis. Seniau ši veislė buvo paplitusi visoje Italijoje, tačiau dabar šios veislės šunų yra tik pietinėje Italijos provincijoje Puglijoje ir kaimyniniuose regionuose. Veislės pavadinimas kilęs iš lotynų kalbos žodžio „cohors“ (sodybos kiemas arba aptvaras), ir reiškia gynėją, fermų, kiemų ir aptvertos nuosavybės sargą. Šios veislės šunys išveisti XVI a., dažniausiai buvo naudojami medžioklei bei apsaugai.

Išvaizda[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tvirtas, raumeningas, elegantiškas ir judrus šuo. Gana stora oda. Risčia eisena.

Naudojimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Sarginis ir apsauginis šuo. Bandų ganytojas. Medžioklinis šuo.

Charakteris ir temperamentas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šis šiurkštus, įžūlus šuo yra pilnas energijos ir ypatingai drąsus. Italų mastifas yra išdidus, švelnus ir prisirišęs prie savo šeimininko. Šios veislės šunys toleruoja vaikus ir noriai žaidžia su jais. Atsargus su nepažįstamaisiais. Juos lengva dresuoti.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]