Isabelle de Charrière

Izabelė de Šarjer
Izabelė de Šarjer (1777 m. Jenso Julio portretas)
Gimimo vardas	Isabelle-Agneta Elisabeth van Tuyll van Serooskerken
Gimė	1740 m. spalio 20 d. Zioileno pilis, Jungtinės Nyderlandų provincijos
Mirė	1805 m. rugpjūčio 27 d. (64 metai) Kolombjė, Noišatelio kantonas, Šveicarija
Tautybė	olandė
Sutuoktinis (-ė)	Charles-Emmanuel de Charrière de Penthaz
Veikla	rašytoja, kompozitorė, scenaristė

Izabelė de Šarjer (Isabelle de Charrière), pilnas vardas Izabelė Agnesa Elizabet van Tioil van Seroskerken (Isabelle-Agneta Elisabeth van Tuyll van Serooskerken, g. 1740 m. spalio 20 d. – m. 1805 m. rugpjūčio 27 d.) – iš Olandijos kilusi Šveicarijos rašytoja, rašiusi prancūzų ir vokiečių kalbomis. Pasirašinėjo pseudonimais „Belė van Zoilen“ (Belle van Zuylen), „Zelidė“ (Zélide), „Abė de la Tūr“ (Abbé de la Tour). Jos kūriniai XIX a. skatino moterų emancipaciją.

Gimė didikų šeimoje Zioileno pilyje netoli Utrechto. 1771 m. ištekėjo už brolio privataus mokytojo, šveicaro Šarlio Emanuelio Šarjero de Pentazo ir su juo išsikėlė į Šveicariją, Kolombjė miestelį šalia Noišatelio. Daug skaitė, buvo paveikta Žano Žako Ruso, Deni Didro idėjų, todėl pasisakė prieš aristokratiškas privilegijas, moralines konvencijas, religinę ortodoksiją, skurdą, nors revoliucinių idėjų nerėmė.

Izabelė de Šarjer rašė romanus, pamfletus, pjeses, eilėraščius, komponavo muziką. Kaip rašytoja debiutavo 1763 m., anonimiškai išleidusi satyrinį romaną „Aukštuomenė“ (Le Noble). Kiti žymesni kūriniai: „Trys moterys“ (Trois femmes, 1797 m.), „Laiškai, rasti ant sniego“ (Lettres trouvées sous la neige, 1794 m.), „Kalistas, arba laiškai, parašyti Lozanoje“ (Caliste; ou, lettres écrites de Lausanne, 1786 m.), „Noišatelio laiškai“ (Lettres neuchâteloises, 1784 m.).