Inkultūracija
Inkultūracija (angl. enculturation; dar kitaip inkultūrizacija) – kultūrinės antropologijos sąvoka, įvardijanti visą žmogaus gyvenimą trunkantį vyksmą, kai įsiliejama į visuomenės, kurioje gyvenama, kultūrą ir tampama jos kultūrinio tapatumo reiškėju. Tai socialinis, psichologinis ir pedagogoginis ugdymo vyksmas vaikystėje pasireiškiantis nesąmoningai, o suaugus – sąmoningai.[1]
Ši M. J. Herskovitso įvesta sąvoką mažai skiriasi tiek nuo socializacijos, tiek nuo anksčiau įneštos akultūracijos sąvokos. Pirmoji yra kiek platesnė sociologijos sąvoka, daugiau dėmesio skirianti pritapimui visuomenėje, o pastaroji apima svetimų kultūrų įtaką asmenims ar jų grupėms.[2]
Taip pat skaitykite
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Išnašos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Literatūra
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Stonkuvienė, Irena, 2013 m. Augti Lietuvoje: ugdymo kaip inkultūracijos eskizai. Vilniaus universiteto leidykla. [1]