Inkultūracija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Inkultūracija (angl. enculturation; dar kitaip inkultūrizacija) – kultūrinės antropologijos sąvoka, įvardijanti visą žmogaus gyvenimą trunkantį vyksmą, kai įsiliejama į visuomenės, kurioje gyvenama, kultūrą ir tampama jos kultūrinio tapatumo reiškėju. Tai socialinis, psichologinis ir pedagogoginis ugdymo vyksmas vaikystėje pasireiškiantis nesąmoningai, o suaugus – sąmoningai.[1]

Ši M. J. Herskovitso įvesta sąvoką mažai skiriasi tiek nuo socializacijos, tiek nuo anksčiau įneštos akulturacijos sąvokos. Pirmoji yra kiek platesnė sociologijos sąvoka, daugiau dėmesio skirianti pritapimui visuomenėje, o pastaroji apima svetimų kultūrų įtaką asmenims ar jų grupėms.[2]

Taip pat skaitykite[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. M. J. Herskovits, Man and his works: The science of cultural anthropology, New York, 1949.
  2. Stonkuvienė, Irena, 1974 m. Augti Lietuvoje: ugdymo kaip inkultūracijos eskizai.

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]