Indigo vaikai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Indigo vaikais kai kurių ezoterinių naujojo amžiaus idėjų pasekėjai vadina vaikus, neva turinčius ypatingų psichinių ir dvasinių sugebėjimų ir priklausančius naujajai rasei. Ši sąvoka neturi nieko bendro su psichologijos, vaikų ir jaunimo psichiatrijos ar pedagogikos mokslais ir mokslinėje literatūroje nėra žinoma.

Sąvokos istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pirmą kartą ši sąvoka panaudota 1982 m. išleistoje Nancy Ann Tappe knygoje „Understanding Your Life Through Color“. Autorė, kuri mano galinti matyti žmogaus „aurą“, teigia, kad nuo XX a. aštuntojo dešimtmečio pabaigos padaugėjo gimusiųjų su indigo spalvos aura. Dabar esą beveik šimtas procentų jaunesnių nei 10 metų vaikų yra „indigo vaikai“.[1] Sąvoka išpopuliarėjo 1998 m. JAV rašytojams Lee Carroll ir Jan Tober (vyras ir žmona) išleidus knygą The Indigo Children: The New Kids Have Arrived (Indigo vaikai: naujieji vaikai atvyko). L. Carroll joje teigia, kad kaip mediumas bendravo su dvasine būtybe, vardu Kryon, iš kurio ir sužinojo apie indigo vaikus.

Apibūdinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pasak Carroll ir Tober indigo vaikai pasižymi naujomis ir neįprastomis psichinėmis savybėmis, kurios lemia iki tol nežinomą elgesio modelį. Indigo vaikai turi padidėjusį savivertės jausmą, nepriima jokių (dirbtinių) autoritetų ir nereaguoja į drausminimo bandymus, vengia nesuprantamo ar beprasmio elgesio, nemėgsta ritualizuotų sistemų, turi problemų mokykloje, kitų priimami kaip nesocialūs, turi aukštą intelekto koeficientą. Jie taip pat ypač jautrūs cheminėms medžiagoms, pvz., maiste. Indigo vaikams gydytojai esą dažnai neteisingai diagnozuoja psichinius sutrikimus, pvz., dėmesio sukaupimo trūkumą, hiperaktyvumą. Idėjos sekėjai rekomenduoja tėvams vengti šių sutrikimų gydymo, net jei tai rekomenduoja gydytojai. Carroll, Tober ir kiti panašūs autoriai teigia, kad indigo vaikų „atėjimas“ esąs didesnio dvasinio proceso dalis, jie esą naujos, hibridinės, galbūt nežemiškos gyvybės formos pranašai.[2][3][4][5][6]

Vertinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Indigo vaikų koncepcija nėra paremta jokiais moksliniais tyrimais. Daugelis aprašytų indigo vaikų elgesio modelių yra tokie bendri, kad tinka beveik visiems žmonėms. Populiariojoje spaudoje pateikiamuose testuose nustatyti „ar jūsų vaikas yra indigo“ paprastai būna tokie klausimai, kaip „ar jūsų vaikui sunku stovėti eilėje“, „ar jūsų vaikas turi problemų su disciplina“, „ar jūsų vaikas dvasingas“ ir panašūs, arba tinkantys visiems vaikams, arba per daug nekonkretūs. Tai, kad daugelis žmonių atpažįsta save ar savo vaikus kaip atitinkančius šias savybes, priskiriama Forerio efektui.

Naujojo Amžiaus tikėjimo išpažintojai dažnai teigia, kad egzistuoja daugybė su indigo vaikais susijusių tyrimų, tačiau iš tiesų jokio mokslinio tyrimo atlikta nebuvo. Indigo vaikų idėjos šalininkai turi sukūrę gausybę literatūros (dažniausiai leidžiama kaip patariamoji literatūra tėvams), interneto puslapių ir kitų produktų, pvz., konsultacijų ir seminarų, o kritikos susilaukia daugiausia iš sektų tyrimų specialistų[7] arba iš skeptikų judėjimo.[8]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. „Indigo glow: Aura theory interprets behavior of exceptional children“ Archyvuota kopija 2006-07-02 iš Archive.is projekto von Savannah Thomas Arrigo, Artikel in Today’s Local News, San Marcos, Kalifornien vom 2. Juli 2006
  2. Indigo Children: Subtle Therapies for Sensitive Children – [1]
  3. Indigo, Crystal and Rainbow Children – [2] Archyvuota kopija 2007-10-12 iš Wayback Machine projekto.
  4. [3] Archyvuota kopija 2008-02-12 iš Wayback Machine projekto.
  5. Craig R. Lang The Indigo Hypothesis – Are Indigo Children a Goal of the Visitor Agenda? -[4]
  6. Conny Okelberry The Indigo Children website – [5]
  7. Vokiškas straipsnis apie indigo vaikus sektų informacinėje sistemoje
  8. Skeptic’s Dictionary: Indigo children

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]