Ilona Staller

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Ilona Staller
Ilona Staller, manifestazione antiproibizionista, Rome (cropped).jpg
Tikras vardas Elena Anna Staller
Šalis Flag of Hungary.svg Vengrija Flag of Italy.svg Italija
Gimė 1951 m. lapkričio 26 d. (67 metai)
Budapeštas, Vengrija
Žymesni vaidmenys

Ilona Štaler (it. Ilona Staller, tikrasis vardas – Elena Anna Steller; g. 1951 m. lapkričio 26 d.) – Vengrijoje gimusi buvusi aktorė, dainininkė ir politikė, 8 praėjusio amžiaus dešimtmetyje išgarsėjusi kaip pornografinių filmų aktorė Cicciolina.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2009 m.
L'ingenua.jpg
Kadras iš filmo „Moksleivė

Ilona gimė Budapešte. Jos tėvai vėliau išsiskyrė, o motina sukūrė kitą šeimą. Nuo 1964 m. ji dirbo modeliu. 1999 m. interviu Vengrijos naujienų agentūrai MTI pasakojo, kad 7 dešimtmetyje buvo specialiųjų tarnybų įdarbinta viename geriausių sostinės viešbučių, kur turėjo šnipinėti jame apsistojančius JAV diplomatus. Čia ji susipažino su gerokai vyresniu italu Salvatore Martini, už kurio ištekėjo ir išvyko gyventi į Italiją.[1] Nepaisant to, jos bendradarbiavimas su su spec. tarnybomis truko iki pat 1989 m.[2]

Italijoje 1973 m. pradėjo dirbti radijo laidoje „Voulez-vous coucher avec moi?“, kur sukūrė savo personažą Cicciolina.

8 dešimtmetyje ėmė filmuotis kine, tačiau tai būdavo nedideli, seksualinio pobūdžio vaidmenys, iš kurių žymiausias – „Moksleivė“ (1975).

1983 m. Ilona nusifilmavo pirmame savo pornografiniame filme „Telefono rosso“. 1986 m. JAV sukurtame filme „Rise and Fall of the Roman Empress“ ji vaidino kartu su pornografijos žvaigžde John Holmes, kuris, kaip paaiškėjo vėliau, tuo metu jau buvo infekuotas ŽIV.

1987 m. buvo išleista autobiografinė knyga „Confessioni erotiche di Cicciolina“. Ilonos nuotraukos ne kartą buvo spausdinamos įvairių šalių „Playboy“ žurnaluose, paskutinį kartą 2005 m. 1994 m. ji vaidino filme „Replikator“, vėliau – Brazilijos muilo operoje, tačiau visiems buvo žinoma kaip Cicciolina.

Politika[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1979 m. ji pirmą kartą pasireiškė politikoje, kuomet buvo pristatyta kaip Žaliųjų partijos kandidatė į šalies parlamentą. 1985 m. Ilona prisijungė prie Radikalų partijos ir 1987 m. vienai kadencijai pateko į parlamentą (iki 1991 m.).

1991 m. Ilona tapo viena iš Meilės partijos kūrėjų, tačiau vėlesni bandymai tiek Italijoje, tiek Vengrijoje atgaivinti polinę karjerą buvo nesėkmingi. Žymiausi jos pareiškimai buvo sekso paslaugų siūlymas mainais į taiką Saddamui Husseinui ir Osama bin Ladenui.

1991 – 1998 m. buvo ištekėjusi už amerikiečių menininko Jeff Knoos, su kuriuo susilaukė sūnaus (g. 1992 m.)

2001 m., sulaukusi 60, ji ėmė gauti valstybinę pensiją kaip buvusi parlamento narė.

Kita[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1990 m. britų pop grupė „Pop Will Eat Itself“ sukūrė dainą „Touched by the Hand of Cicciolina“, brazilų kompozitorius Fausto Fawcett 1989 m. sukūrė dainą „Cicciolina (O Cio Eterno)“, kaip ir grupė „Machines of Loving Grace“. Pati Ilona yra atlikusi ne vieną dainą, kurios dažniausiai skambėdavo TV pasirodymų metu arba kaip jos filmų garso takelis.

Dalinė filmografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. „Cicciolina hozzámegy egy 25 évvel fiatalabb ügyvédhez“. Blikk (Hungarian). 27 October 2009. 
  2. Ex-porn star La Cicciolina and the divorce from hell. Belfast Telegraph (29 May 2008). Retrieved on 16 March 2013.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Commons-logo.svg

Vikiteka