Igaelis Jadinas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Igaelis Jadinas
hebr.יגאל ידין‏‎
Gimė 1917 m. kovo 21 d.
Jeruzalė
Mirė 1984 m. birželio 28 d. (67 metai)
Hadera
Tėvai Eliezeris Sukenikas
Veikla Izraelio karinis veikėjas, archeologas
Išsilavinimas filosofijos daktaras
Alma mater Hebrajų universitetas
Vikiteka Igaelis Jadinas

Igaelis Jadinas (hebr.יגאל ידין‏‎, tikroji pavardė Yiga–el Sukenik, 1917 m. kovo 21 d. Jeruzalė1984 m. birželio 28 d. Hadera) – Izraelio karinis veikėjas, archeologas, filosofijos daktaras.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tėvas archeologas Eliezeris Sukenikas. Studijavo archeologiją Hebrajų universitete Jeruzalėje. 1955 m. filosofijos daktaras.

Nuo 1959 m. Hebrajų universiteto profesorius, nuo 1970 m. Archeologijos instituto vadovas. 1932-1948 m. karinės organizacijos Hagana narys. 1949-1952 m. Izraelio ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo viršininkas.

Mokslinė veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tyrė Kumrano rankraščius. Archeologijos ekspedicijų vadovas – 1955-1958 m. ir 1968 m. Hacoras, 1960-1961 m. Judėjos dykumos Negyvosios jūros šiaurės vakarinio kranto olos, 1963-1965 m. Masada.[1]

Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Ritinių žinia (The Message of the Scrolls), 1957 m.
  • Hacoras (Hazor), 3 t. 1958-1962 m.
  • Archeologiniai karybos atradimai biblinėse žemėse (The Art of Warfare in Biblical Lands in the Light of Archeological Discovery), 1963 m.
  • Masada (Masada), 1966 m.
  • Bar Kochba, nauji atradimai apie antrojo žydų sukilimo prieš Romą legendinį didvyrį (Bar-Kokhba, the Rediscovery of the Legendary Hero of the Second Jewish Revolt Against Rome), 1971 m.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Igaelis Jadinas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VIII (Imhof-Junusas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. 469 psl.