Idiomas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Idiomas (sen. gr. ἰδίωμα, pranc. idiome 'kalba, tarmė') – XX a. kalbotyroje imtas vartoti termiпas, kuriuo įvardijama natūraliosios kalbos ženklų sistema; šis terminas apibendrina tokias sąvokas kaip kalba, tarmė, šnekta, sociolektas ir kt. Terminas vartojamas norint pabrėžti visų šių sistemų bendrąsias ypatybes arba esant ginčytiniems atvejams, kai diskutuotinas pats klausimas, ar susiduriama su kalba, ar su tarme (tokia padėtis pasitaiko gana dažnai).[1]

Termino idiomas nereikėtų painioti su frazeologijos terminu idioma, kuris reiškia 'tik kuriai nors kalbai būdingas sustabarėjęs perkeltinės reikšmės posakis'.[2]

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Виноградов В. А. Идиом // Лингвистический энциклопедический словарь / Главный редактор В. Н. Ярцева. – М.: Советская энциклопедия, 1990. – 685 с. – ISBN 5-85270-031-2.
  2. „Idioma reikšmė“. lietuviuzodynas.lt. Nuoroda tikrinta 2021-10-09.