Hoganas
Hoganas – pagrindinis navahų tradicinis namas. Kiti tradiciniai statiniai – vasaros slėptuvė, požeminis namas ir garinis namas. Dažniausiai jis apvalaus kūgio formos, tačiau dabar navahai statosi ir kvadratinius su durimis į rytų pusę, kad galėtų pasveikinti tekančią saulę, taip tikėdamiesi geros sveikatos ir sėkmės.
Navahų religijoje hoganas yra šventas statinys. Religinėje dainoje „Palaimintas kelias“ pasakojama, kad pirmąjį hoganą pastatė kojotas padedamas bebrų pirmajam žmogui, pirmajai moteriai ir Kalbančiam Dievui. Bebrų tauta davė kojotui rąstų ir pamokė kaip pastatyti hoganą, dabar vadinamą „dvišakės lazdos“ arba „vyrų“ hoganu. Jis panašus į piramidę penkiomis trikampio formos sienomis. Tarpai tarp medinių rąstų karkaso užpildomi žemėmis, storos sienos apsaugo nuo šalčio žiemą. „Vyrų“ hogonai turėjo prieangį ir buvo naudojami tik šventoms ar privačioms ceremonijoms atlikti.
„Apvalus“ arba „moterų“ hoganas buvo gyvenamasis navahų namas, jis buvo daug didesnis ir neturėjo vestibiulo. Šiame name žaisdavo vaikai, moterys gamino valgį, audė, bendravo, vaišindavo svečius, vyrai juokaudavo ir pasakodavo istorijas. Tokius hoganus navahai statė iki 1900 –ųjų metų. Vėliau pradėjo statyti šešiakampius ir aštuonkampius hoganus. Statybos pokyčius lėmė geležinkelio atsiradimas. Tai, kad buvo galima atsigabenti medinius rąstus, leido „moterų“ hoganą, neprarandant jo pirminės formos, padaryti kur kas erdvesnį. Durys visada būdavo nukreiptos į rytus.
Daugelis kultūrinių tabu buvo susijusios su hoganu ir jo naudojimu. Jei kažkas mirdavo jame, kūnas būdavo palaidojamas hogane, duris užantspauduojant, kad įspėtų kitus, jog čia mirė žmogus, arba velionis būdavo ištraukiamas per skylę lubose prakirstą iš šiaurinės pusės. Tokiu atveju pastatas būdavo apleidžiamas ar neretai sudeginamas. Hoganas gali būti paskelbiamas tabu ir nebenaudojamas jei šalia trenkė žaibas ar prie jo lietėsi aplink slankiojęs lokys. Tokio namo mediena, niekada nebebuvo panaudojama kitoms navahų reikmėms.
.JPG)
Šiandien, kai kai kurie seni hoganai vis dar naudojami kaip gyvenamasis būstas, o kiti skirti ceremonijoms, naujieji hoganai priskiriami šeimos statiniams.