Hobitai
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
- Kitos reikšmės – Hobitas (reikšmės).
Hòbitai (angl. hobbit) – rašytojo Džono Ronaldo Ruelio Tolkino sugalvota padermė, pirmąkart pasirodžiusi knygoje „Hobitas“.
Ištakos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Nors Tolkinas teigė šį padarą sugalvojęs atsitiktinai, nėra jokių abejonių, kad būta kitų šaltinių įtakos. Paprastai spėjama, kad Tolkinas kada nors skaitė ar tiesiog peržvelgė žemiau suminėtus šaltinius, tačiau sąmoningai detalių neužfiksavo – vėliau jos suformavo unikalų hobito vaizdinį.
Pats žodis hobitas buvo paminėtas „Denhamo traktatuose“ 1895 m. tarp gausybės kitų mitinių personažų. Gali būti, kad Tolkinas kada nors skaitė šį sąrašą, nors Denhamo hobitas yra „dvasia“, o ne žmogiška būtybė. Įtakos Tolkino hobitui galėjo turėti ir Sinclair Lewis 1922 m. išleista knyga „Babbitt“. Jos pagrindinis veikėjas yra prekybos agentas Džordžas Babitas, pasibodėjęs gyvenimo vienodumu ir pradėjęs ieškoti ko nors naujo. Knygos gale Babitas grįžta prie ankstesnio gyvenimo būdo.
Vieną iš galimų šaltinių Tolkinas pats atmetė: tai Julian Huxley'aus pasakojimas apie „mažus gauruotus žmogeliukus“ Afrikoje.
Žodžiui įtakos galėjo turėti tai, kad vidurinėje anglų kalboje, kurios specialistas buvo Tolkinas, žodis hobbe dažnai virsdavo mažybiniu prefiksu hob- (plg. žodžius hobbledehoy, hobgoblin, hobyah). Šis žodis reiškęs kažką panašaus į „žmogeliuką“.
Kartais juokais pasakoma, kad hobbit kilęs iš homo + rabbit. Esą su triušiais hobitus sieja gauruotumas ir gyvenimas olose. Iš esmės tai nėra toks neįtikimas paaiškinimas, nes Tolkinas pats hobitus yra lyginęs su triušiais.
Iš „Žiedų valdovo“ žinoma žodžio kilmės iš senosios anglų kalbos versija: hol – bytla reiškia „gyvenantis oloje“. Ši etimologija pateisina žodį pačioje knygoje. Pagal Tolkino koncepciją, „Žiedų valdovas“ yra parašytas ne jo: jis tik išvertė knygą iš rankraščio, parašyto Bendrine Viduržemės kalba – vestronu. Versdamas visus vestroniškus pavadinimus pavertė angliškais. Kadangi Rohano kalba buvo gimininga vestronui, jų pavadinimus Tolkinas „keitė“ senosios anglų kalbos žodžiais. Taigi rohirų vartojamas žodis hobitams pavadinti siejasi su vestronišku žodžiu hobitams pavadinti panašiai kaip senosios anglų kalbos holbytla siejasi su dabartinės angl. hobbit.
Išvaizda ir ypatybės
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Hobitai yra 2–4 pėdų ūgio (apie 1 metrą). Išskirtinis bruožas – ypač tvirti padai ir plaukuotos kojos (kojų plaukus rūpestingai prižiūri ir šukuoja). Dėl ypatingų padų hobitai beveik niekada neavi batų. Plaukai tankūs, garbanoti, dažniausiai rudi, ausys smailokos. Veidai „greičiau geraširdžiai nei gražūs, platūs, su žvilgančiomis akimis ir rausvais skruostais, burnomis, mėgstančiomis juoktis, valgyti ir gerti.“ (J.R. R. Tolkien, „Žiedų valdovas“, Prologas). Dėvi ryškiaspalvius rūbus, labiausiai mėgsta geltoną ir žalią spalvas.
Turi gerą klausą bei regą. Nors apkūnoki, bet pakankamai vikrūs. Moka greitai ir nepastebimai pradingti.
Gyvena kiek ilgiau nei žmonės, vidutiniškai apie šimtą metų. Subrendusiu hobitas laikomas sulaukęs trisdešimt trejų.
Pogrupiai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Istoriškai buvo trys hobitų pogrupiai:
- Harfoots – gyveno kalnų papėdėse, bendravo su nykštukais. Ilgiausiai išsaugojo įprotį gyventi tuneliuose bei olose. Jų buvo daugiausiai. „Žiedų valdove“ aprašomi hobitai daugiausia iš šio pogrupio.
- Stoors – bendravo su žmonių paderme.
- Fallohides – jų buvo mažiausiai. Bendravo su elfais. Turėjo gabumų kalboms ir rankdarbiams. Narsiausi ir labiausiai mėgstantys rizikuoti, todėl dažnai tapdavo vadais.
Iš pradžių hobitai gyveno prie Anduino, tarp Žaliagirės ir Ūkanotųjų kalnų. Dėl nežinomų priežasčių vėliau iš ten migravo. Po migracijos trys hobitų pogrupiai susimaišė.
Gyvenimo būdas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]"…jie mėgsta tylą, ramybę ir gerai įdirbtą žemę: mieliausiai gyveno gerai sutvarkytose ūkininkaujamose kaimo vietovėse. " (J.R. R. Tolkien, „Žiedų valdovas“, Prologas). Hobitai nemėgsta sudėtingų mašinų, yra namisėdos ir į nuotykius žiūri kreiva akimi. Eilinis hobitas sėdi namuose, domisi sodininkyste, vakarais traukia į smuklę išgerti bokalo elio. Pagrindinė hobitų gyvenvietė – Grafystė bei netoliese esantis Bryliaus kaimas (Shire, Bree).