Hisaro kultūra
Panašiai skambanti 4-2 tūkstantmečio pr. m. e. Irano kultūra vadinama Hesaro kultūra
Hisaro kultūra arba Gisaro kultūra – vėlyvojo neolito archeologinė kultūra, pavadinta Tadžikijos Hisaro miesto apylinkių vardu.
Arealas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Hisaro kultūra 7-2 tūkstantmetyje pr. m. e. buvo paplitusi Hisaro, Kafirnigano ir Vachšo slėniuose, dab. Tadžikijos pietvakarinėje dalyje. Svarbiausi paminklai – Tutkaulas į pietus nuo Dušanbės ir Kuji-Buljenas (Kulobo rajonas).
Kultūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Hisaro kultūros žmonės kūrėsi priekalnėse ir kalnų slėniuose. Vertėsi medžiokle ir gyvulininkyste, iš dalies žemdirbyste. Kultūrai būdingi grubiai apdirbti akmeniniai įrankiai ir ginklai bei plokšti kaulo ir rago dirbiniai. Rasta gludintų akmeninių kirvių. Kai kuriuose Hisaro kultūros paminkluose rasta rankomis lipdytų molinių indų liekanų su audinio rašto atspaudais vidinėje pusėje.[1]
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Hisaro kultūra. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VI (Fau-Goris). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 709 psl.