Hipopodai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Hipopodai – gentis, Ptolemėjo II a. lokalizuojama Baltijos jūros regione. Pomponijus Mela žinojo juos pačioje Sarmatijos šiaurėje[1]. Plinijaus Vyresniojo (IV, 13, 94-95) paminėti aprašant šiaurės okeano salas, pasakojama apie Oionas, kuriose žmonės gimsta su arklių kanopomis, jie vadinami hipopodais, ir dar kitas Faneziečių (ang. Panotii?) salas. Plinijaus hipopodai taip pat sietini ir su Baltijos finais bei Gotlandu. Matomai taip praminti dėl išskirtinio apavo, kuris šiaurės kraštuose buvo svarbus[2].

Aristėjas Prokonesas 625 m. pr. m. e. keliavęs po Šiaurės rytų Azija mini aigipodus, gyventojus su „ožkos kojomis“ šiaurės Sibire. Viduramžiais Historia Norwegiae rašo apie cornuti Finni, kas taip pat reikštų „finai su arklių kanopomis“ , o Erazmas Stela veikale „Apie Prūsijos senienas“ mini ganipotus, taip pramintus Švedijos karaliukus.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]