Pereiti prie turinio

Hidžazas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Arabų pasaulio regionas
Hidžazas (الحجاز)
Meka XX a. pradžioje
Vieta Vakarų Arabija
Dialektas Hidžazi
Svarbiausi miestai Džida, Meka, Medina
Hidžazas - vienas Arabijos regionų

Hidžazas (arab. الحجاز‎ al-Ḥiǧāz) – istorinis Arabijos regionas, to paties pavadinimo provincija Saudo Arabijos vakaruose. Išvertus iš arabų kalbos, pavadinimas reiškia "riba"[1]. Jis yra tarp Tihamaho ir Nedžo regionų.

Regiono plotas yra apie 300 000 km² ir apima šiaurės vakarinę Arabijos pusiasalio dalį iki Jemeno kalnų, o naujesniais laikais dažnai ir iki Asiro.

Hidžazas - kalnuota teritorija, kurios didžiumą užima Saravato kalnai.

Hidžazas yra pats svarbiausias istoriškai Arabijos regionas.

Šiaurinė regiono dalis priklausė romėnų Arabijos provincijai.[2]

VII a. čia susiformavo islamas, Mahometas padėjo pamatus Kalifatui.

Nuo 1517 m. priklausė Osmanų imperijai. 1916 m. formaliai tampa nepriklausoma Hidžazo karalyste, kol 1925 m. Abdul Azizas ibn Saudas Nedžo užkariavo, ir Hidžazas 1932 m. tapo Saudo Arabijos dalimi su sostine Meka.

Kultūra ir identitetas

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vietiniai žmonės yra arabai, kurie puoselėja gana savitą identitetą bei kultūrą. Jų dialektas vadinamas hidžazi, jie dėvi nacionalinius rūbus.

  1. Rutter, Eldon (February 1931). „The Hejaz“. The Geographical Journal. 77 (2): 97–108. doi:10.2307/1784385. JSTOR 1784385.
  2. Kesting, Piney. „Saudi Aramco World (May/June 2001): Well of Good Fortune“. Suarchyvuotas originalas 2014-10-23. Nuoroda tikrinta 2014-04-07.