Heparinas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Heparino struktūra

Heparinas – sotusis glikozaminoglikanas, plačiai naudojamas kaip įšvirkščiamasis kraujo antikoaguliantas, turintis didžiausią neigiamo krūvio tankumą iš visų biologinių molekulių.

Aptinkamas bazofiluose ir putliosiose ląstelėse.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Junginį 1916 m. atsitiktinai atrado 2-ojo kurso studentas Džono Hopkinso universitete (JAV) Jay McLean.