Heliocentrizmas
(Nukreipta iš puslapio Heliocentrinė teorija)
Heliocentrizmas (sen. gr. Helios – „Saulė“ + kentron – „centras“) – Saulės sistemos astronomijoje sandaros teorija, pagal kurią planetos skrieja aplink Saulę.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Idėją apie tai, kad Saulė gali būti centras, aplink kurį sukasi Žemė, III a. pr. m. e. pateikė graikų astronomas ir matematikas Aristarchas Samietis. Vėliau idėja nublanko, įsivyravo geocentrizmas, kol XVI a. Mikalojus Kopernikas įrodė, kad Žemė sukasi aplink Saulę, o ne atvirkščiai. Vadovaujantis M. Koperniko postulatais buvo suformuota heliocentrinė pasaulio sistema.[1]
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Heliocentrinė pasaulio sistema(parengė Aloyzas Pučinskas). Visuotinė lietuvių enciklopedija (tikrinta 2021-11-22).