Hamurabio teisynas

Hamurabio teisynas, Hamurabio įstatymai, Hamurabio įstatymai – Babilono valdovo Hamurabio (Hamurabio) teisės rinkinys, vienas seniausių pasaulio teisynų ir kartu geriausiai išlikusių rašytinių Mesopotamijos kultūros paminklų.^[1]

Įstatymai apie 1750 m. p. m. e. užrašyti ant akmens, kurį sudarė apie tris tūkstančius eilučių. Kodeksas reguliavo daugelį babiloniečių gyvenimo sričių. Dėl išsiplėtusios Babilono ekonominės veiklos, be jau tuo metu egzistavusios paprotinės teisės, susidarė poreikis turėti rašytinį įstatymą. Hamurabio teisynas nustatė tuomet egzistavusią visuomeninę santvarką, reglamentavo socialinius bei ekonominius šalies santykius.

Reikšmingiausias Mesopotamijos dokumentas buvo rastas prancūzų archeologų 1901–1902 m. Sūzuose. Į 3 dalis suskilęs akmuo restauruotas stovi Luvre (Paryžius, Prancūzija).

Šaltiniai

↑ Mindaugas Maksimaitis. Hamurapio įstatymas, Hamurabio įstãtymas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VII (Gorkai-Imermanas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. 377 psl.

Nuorodos

Tekstas (angl.)

Šis su teise susijęs straipsnis yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydami šį straipsnį.

Vikiteka: Hamurabio teisynas – vaizdinė ir garsinė medžiaga

[1] Mindaugas Maksimaitis. Hamurapio įstatymas, Hamurabio įstãtymas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VII (Gorkai-Imermanas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. 377 psl.

[1]