Haldis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Haldis – viena iš trijų aukščiausiųjų dievybių urartų panteone. Tai karo dievas, jam Urartu valdovai melsdavosi, prašydami pergalės mūšyje. Haldis buvo vaizduojamas kaip vyras, tiek su sparnais, tiek be jų, stovintis ant liūto.[1]

Haldio šventovę, stovėjusią Ardinyje (Musasire), išgrobstė Asirijos valdovas Sargonas II. Haldžio šventyklos puoštos įvairiais ginklais, kaip antai kalavijais, ietimis, lankais ir strėlėmis bei skydais, kurie kabėdavo ant sienų.[2]

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Urartijos istorijos tyrinėtojo Paul Zimansky teigimu, Haldis buvo ne vietinė urartų dievybė, bet menkai žinomas akadų dievas. Tai paaiškintų, kodėl pagrindinė Haldžio šventykla buvo Musasire (manoma, netoli dabartinio Irako miesto Ravandizo).[3] Urartai iš pradžių šios dievybės negarbino (bent jau kaip svarbiausiojo dievo panteone), iki Išpuinio valdymo laikų nesama požymių, liudijančių, kad būtų įvestas Haldžio kultas.[3]

Urartų karaliai pastatydindavo Haldžiui dedikuotas stelas su įrašais apie sėkmę per karinius žygius, naujus statinius, taip pat karaliaus valdymo laikotarpio įvykius, susijusius su žemdirbyste.[4]

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. „Haldi (ancient god)“. Encyclopædia Britannica. Nuoroda tikrinta 2015-11-25.
  2. Urartu Religion. World History Encyclopedia. Nuoroda tikrinta 2022-09-05.
  3. 3,0 3,1 Zimansky, Paul (2012). Imagining Haldi. p. 714.
  4. Çiftçi, Ali (2017). The Socio-Economic Organisation of the Urartian Kingdom. Brill. p. 228. ISBN 9789004347588.