HD 2039 b

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

HD 2039 begzoplaneta, skriejanti apie geltonąją nykštukę HD 2039, esančią Fenikso žvaigždyne.[1][2] Nuo Saulės sistemos nutolusi apie 283,6 šviesmečio (87 parsekus).[3]

HD 2039 b yra dujinė milžinė.[4] Planetos masė siekia 6,11 Jupiterio masės,[3] o jos spindulys – apytikriai 1,14 karto didesnis nei Jupiterio.[4] Apie savo žvaigždę planeta apskrieja per maždaug 1120 parų,[3] jos orbitos didysis pusašis – 2,23 (± 0,13) av, o ekscentricitetas – 0,67 (± 0,1).[5] HD 2039 b pusiausvyros temperatūra – 188,3 K.[6]

Apie HD 2039 b atradimą pranešta 2002 m.[3] Planeta aptikta Anglijos-Australijos teleskopu, taikant radialinių greičių metodą.[4] HD 2039 b yra vienintelė šioje sistemoje atrasta planeta.[5]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Butler, R. P.; et al. (2006). „Catalog of Nearby Exoplanets“. The Astrophysical Journal. 646 (1): 505–522. arXiv:astro-ph/0607493. Bibcode:2006ApJ...646..505B. doi:10.1086/504701.
  2. Tinney, C. G.; et al. (2003). „Four New Planets Orbiting Metal-enriched Stars“. The Astrophysical Journal. 587 (1): 423–428. arXiv:astro-ph/0207128. Bibcode:2003ApJ...587..423T. doi:10.1086/368068.
  3. 3,0 3,1 3,2 3,3 „HD 2039 b“. ExoKyoto. Nuoroda tikrinta 2020-02-27.
  4. 4,0 4,1 4,2 „HD 2039 b“. NASA Exoplanet Exploration. Nuoroda tikrinta 2020-02-27.
  5. 5,0 5,1 „Planet HD 2039 b“. The Extrasolar Planets Encyclopaedia. Nuoroda tikrinta 2020-02-27.
  6. „HD 2039 b“. Open Exoplanet Catalogue. Nuoroda tikrinta 2020-02-27.