Gyventojų turto draudimas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Gyventojų turto draudimas - draudimo paslauga, skirta apsaugoti fiziniams asmenims priklausantį nekilnojamą ir kilnojamą turtą nuo sugadinimo ar sunaikinimo. Draudimo objektu gali būti nekilnojamasis turtas (pastatai) ir kilnojamasis turtas (buitinė technika, papuošalai, baldai ir pan.).

Turto draudimo variantai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Gyventojai turi galimybę pasirinkti iš dviejų galimų turto draudimo variantų:

  • išvardintų rizikų draudimas;
  • visų rizikų draudimas.

Išvardintų rizikų draudimo atveju apsauga sudaroma pagal individualiai pasirinktas rizikas:

  • ugnis (gaisro, sprogimo, žaibo įtrenkimo, valdomų skraidančių aparatų, jų dalių ar krovinio nukritimo, smūgio bangos);
  • gamtos jėgos (audra, kruša, liūtis, staigus ir nenumatytas potvynis, sniego slėgis, grunto įkritimas, grunto nuslydimas);
  • vanduo;
  • vagystė (vagystė su įsilaužimu, vandalizmas po įsilaužimo, apiplėšimas);
  • piktavališkas turto sugadinimas dėl trečiųjų asmenų tyčinės veikos;
  • transporto priemonės atsitrenkimas;
  • stiklo dužimas;
  • elektros įtampos svyravimai.

Visų rizikų draudimo apsauga galioja visais atvejais, išskyrus keletą išimčių. Šis draudimas garantuoja, kad turtas bus apdraustas visapusiškai.

Draudžiamo turto vertė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Draudžiamo turto vertė gali būti:

  • naujoji (įsigijimo, atkūrimo kaštų) vertė. Tokiu atveju atlyginami nuostoliai tokios pat paskirties, rūšies, tipo, kokybės, galingumo ir kitų parametrų naujam turtui įsigyti arba jį suremontuoti, naudojant naujas detales;
  • dabartinė vertė. Tuomet atlyginama nuostolių suma lygi apskaičiuotai įsigijimo vertei, išskaičiavus turto nusidėvėjimą.