Gyvenimo ciklo hipotezė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Gyvenimo ciklo hipotezė – ekonominė socialinė teorija, teigianti, kad asmens (namų ūkio) vartojimas priklauso ne tik nuo einamųjų pajamų, bet ir nuo laukiamų viso gyvenimo ciklo pajamų.

Teorija[taisyti | redaguoti kodą]

Gyvenimo ciklo hipotezę iškėlė Frenkas Modiljanis, plėtojo Albertas Ando, Irvingas Fišeris (visi JAV), Rojus Harodas (Didžioji Britanija) ir kiti. Tai alternatyva D. M. Keinso absoliučių pajamų teorijai. Asmuo įsigyja brangią prekę išsimokėtinai tikėdamasis, kad būsimų pajamų pakaks šiam kreditui grąžinti ir palūkanoms sumokėti. Asmuo vartojimą planuoja visą gyvenimo ciklą įvertindamas savo pajamas ir turtą. Kuo žmogus labiau artėja prie gyvenimo ciklo pabaigos, tuo didesnis jo ribinis polinkis vartoti (vartojimo pokytis gavus papildomą pajamų vienetą). Jauniems ir seniems žmonės būdingas didesnis vidutinis polinkis vartoti, išreiškiamas vartojimo ir bendrųjų pajamų santykiu. Jų išlaidos paprastai didesnės už pajamas (t. y. santaupos neigiamos), nes jauni žmonės dažniausiai skolinasi būsimų pajamų sąskaita, o seni žmonės stengiasi išleisti per gyvenimą sukauptas santaupas. Vidutinio amžiaus žmonės arba moka ankstesnes skolas, arba taupo (polinkis taupyti) senatvei, todėl jų vidutinis polinkis vartoti yra mažesnis.

Laikantis prielaidos, kad gyventojų pasiskirstymas pagal amžių ir pajamas yra santykinai pastovus, galima sujungti individualias atskirų vartotojų vartojimo funkcijas – vartojimo ir pajamų priklausomybės išraiškas, ir gauti visuminę vartojimo funkciją. Gyvenimo ciklo hipotezė paaiškina ir vertybinių popierių rinkos poveikį vartotojui. Vertybinių popierių rinkoje esant pakilimo laikotarpiui jo realus turtas yra didelis ir vartojimas didėja, rinkoje įsivyravus sąstingiui vartotojo realus turtas sumažėja ir vartojimas taip pat mažėja.[1]

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Gyvenimo ciklo hipotezė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VI (Fau-Goris). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 721 psl.

Literatūra[taisyti | redaguoti kodą]

  • A. Ando and F. Modigliani. Tests of the Life Cycle Hypothesis of Saving: Comments and Suggestions, Oxford Institute of Statistics Bulletin, n.3 1957, 99-124.
  • Fisher, I. The Theory of Interest, 1930
  • Harrod, R. Towards a Dynamic Economics, 1948
  • Friedman, M. A Theory of the Consumption Function, 1957
  • Modigliani, F. Brumberg, R. (1954): 'Utility analysis and the consumption function: An interpretation of cross-section data'. In: Kurihara, K.K (ed.): Post-Keynesian Economics