Gvento karalystė
| Gvento karalystė | ||||
| ||||
|
Herbas | ||||
 | ||||
| Sostinė | Kairventas, Portskevetas, Karleonas | |||
| Kalbos | valų kalba | |||
| Valdymo forma | monarchija | |||
| Era | viduramžiai | |||
Gvento karalystė (sen. val. Guent, angl. Gwent) – Velso viduramžių karalystė, išsidėsčiusi Pietryčių Velse tarp Vajaus ir Usko upių. Gyvavo po to, kai V a. romėnai paliko Britaniją iki XI a., kuomet Britaniją užkariavo normanai. Drauge su gretimu Glivisingu Gvento karalystė, panašu, tęsė anksčiau čia gyvenusios silūrų genties kultūrą[1] ir išsaugojo atskirus nuo likusio Velso karališkuosius dvarus bei atskirą vyskupiją, kol Gventą užkariavo Poviso karalystės valdovas Grifidas ap Livelinas. Nors po jo mirties 1063 m. Gventas atgavo nepriklausomybę, ši karalystė tarp kitų Velse buvo pirmoji, kurią, užkariavę Britaniją, užgrobė normanai.
Išnašos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Miranda Aldhouse-Green &al. Gwent In Prehistory and Early History: The Gwent County History, Vol.1. 2004. ISBN 0-7083-1826-6.