Pereiti prie turinio

Gudlaukis

Koordinatės: 55°00′18″š. pl. 22°55′44″r. ilg. / 55.005°š. pl. 22.929°r. ilg. / 55.005; 22.929 (Gudlaukis)
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio Gudlaukis (Šakiai))
Apie kaimą Tauragės rajone žr. Gudlaukis (Tauragė).
Gudlaukis
[[Vaizdas:|{{#if:|270px]]
Gudlaukis
Gudlaukis
55°00′18″š. pl. 22°55′44″r. ilg. / 55.005°š. pl. 22.929°r. ilg. / 55.005; 22.929 (Gudlaukis)
Apskritis Marijampolės apskrities vėliava Marijampolės apskritis
Savivaldybė Šakių rajono savivaldybės vėliava Šakių rajono savivaldybė
Seniūnija Kidulių seniūnija
Gyventojų (2021) 55
Vietovardžio kirčiavimas
(1 kirčiuotė) [1]
Vardininkas: Gùdlaukis
Kilmininkas: Gùdlaukio
Naudininkas: Gùdlaukiui
Galininkas: Gùdlaukį
Įnagininkas: Gùdlaukiu
Vietininkas: Gùdlaukyje

Gudlaukis – kaimas Šakių rajono savivaldybėje, į pietus nuo kelio  3827  ValenčiūnaiPieščiai , 2,5 km į pietvakarius nuo kelio  137  PilviškiaiŠakiaiJurbarkas , prie Orijos upelio. Yra veikiančios kapinės.

Gudlaukis priklausė Medardo Komaro valdomam dvarui. Per žemės reformą 1924 m. dvaras išskirstytas į vienkiemius. Nepriklausomybės metais buvo mokykla, aliejaus spaudykla, pašto agentūra, pora krautuvių.[2]

1939 m. Vilkaviškio vyskupo sprendimu buvo įsteigta Gudlaukio parapija. Pastatyta medinė koplyčia, klebonija, špitolė, atvesta telefono linija. 1942 m. vyskupas pašventino būsimos bažnyčios pamatus, jai suteikdamas šv. Aloyzo vardą. Vykstant karui, statybos beveik sustojo. Dalį kaimo ir parapijos pastatus 1944 m. sudegino besitraukiantys vokiečiai. Pokaryje pamaldos laikytos pritaikytuose Juozo Vidžiūno (iš Pieščių) namuose, atvykdavo klebonas iš Gelgaudiškio. 1948 m. ištrėmus Vidžiūnus, parapija nustojo gyvavusi.[3]

Pokaryje veikė Lietuvos partizanai.[2]

Demografinė raida tarp 1888 m. ir 2021 m.
1888 m.[4] 1923 m.sur.[5] 1959 m.sur.[6] 1970 m.sur.[7] 1979 m.sur.[8] 1989 m.sur.[9] 2001 m.sur.[10] 2011 m.sur.[11] 2021 m.sur.[12]
107 71
(dvare)
128 154 136 90 79 51 55
  1. Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
  2. 2,0 2,1 Gudlaukis. Mūsų Lietuva, T. 3. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1966. – 317 psl.
  3. Lietuvos valsčiai. Gelgaudiškis. I dalis. Gudlaukio bažnyčia ir parapija (1938–1948) versme.lt, 2011, p. 511–516
  4. Списки населенныхъ мѣстъ Сувалкской губерніи, как матеріалъ для историко-этнографической географіи края. Собралъ Э. А. Вольтеръ. Санктпетербургъ, 1901. (Archive.org nuoroda)
  5. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
  6. GudlaukisMažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 1 (A–J). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1966, 617 psl.
  7. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
  8. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
  9. Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
  10. Marijampolės apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
  11. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
  12. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.