Gvavjarė (upė)
| Gvavjarė | |
|---|---|
 Gvavjarė ties San Chose del Gvavjare
| |
| Ilgis | ~1300 km |
| Baseino plotas | 140 000[1] km² |
| Vidutinis debitas | 5200 m³/s |
| Ištakos | Andai |
| Žiotys | Orinokas |
| Šalys |  Kolumbija
|
 Vikiteka |
Gvavjarė |
Gvavjarė (isp. Guaviare) – upė Kolumbijoje; Orinoko kairysis intakas. Prasideda Rytų Kordiljeroje, susiliejus Gvajabero ir Ariario upėms.[2] Teka rytų, šiaurės rytų kryptimi pradžioje per Pardaos plokščiakalnį (kur sudaro 3 krioklius), vėliau – per Ljanoso lygumas bei Amazoniją. Įteka į Orinoką Venesuelos pasienyje, priešais San Fernando de Atabapo miestą. Vingiuota, skaidosi į protakas.
Didžiausi intakai – Ariaris, Uva (kairieji), Inirida, Atabapas (dešinieji).
Neša daug nešmenų. Laivuojama (nedideliais laivais) beveik per visą ilgį, išskyrus slenksčių ruožus (nuo žiočių iki Angosturos trečiųjų slenksčių ir tarp Angosturos trečiųjų ir antrųjų slenksčių), tačiau pagrindinis laivybos ruožas tęsiasi 630 km nuo žiočių. Daug meandrų, žemupyje – senvagių (Kaimanaso, Saridu).[3]
Prie Gvavjarės upės įsikūrę San Fernando de Atabapo, San Chose del Gvavjarės miestai.
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Гуавьяре,Большая советская энциклопедия, T. VII (Гоголь—Дебит). – Москва: Советская энциклопедия, 1972
- ↑ R. Ziesler and G.D. Ardizzone. LAS AGUAS CONTINENTALES DE AMERICA LATINA/THE INLAND WATERS OF LATIN AMERICA, Fishery Information, Data and Statistics Service. Fisheries Department FAO, Rome.
- ↑ Guaviare. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VII (Gorkai-Imermanas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005