Grenlandijos administracinis suskirstymas
|
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Grenlandija nuo 2018 metų sausio 1 d. yra suskirstyta į penkias savivaldybes. Į savivaldybes nėra įtrauktas didžiausias pasaulyje Šiaurės Rytų Grenlandijos nacionalinis parkas, užimantis šiaurės rytinę salos dalį. Avanatoje yra enklavas – Tulės oro bazė, kuri administruojama JAV.
Savivaldybės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
| Pavadinimas | Grenlandiškai | Administracinis centras | Herbas | ISO | Gyventojų skaičius | Plotas (km²) |
|---|---|---|---|---|---|---|
| Avanata | Avannaata Kommunia | Ilulisatas | 10 651 | |||
| Kujalekas | Kommune Kujalleq | Kakortokas | 
|
GL-KU | 7589 | 32 000 |
| Kekertalikas | Kommune Qeqertalik | Osiotas | 6504 | |||
| Kekkata | Qeqqata Kommunia | Sisimiutas | 
|
GL-QE | 9677 | 115 500 |
| Sermersokas | Kommuneqarfik Sermersooq | Nukas | 
|
GL-SM | 21 232 | 531 900 |
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Kolonizuojant Grenlandija buvo padalinta į dvi kolonijas: Šiaurės Grenlandiją su centru Godhavne (dab. Kekertarsuakas ir Pietų Grenlandiją su centru Godthabe (dab. Nukas). Nuo 1924 m. jų aukščiausi valdytojai buvo gubernatoriai. 1908 m. kolonijos buvo padalintos į smulkesnius vienetus – savivaldybes, kurių tuo metu buvo 63.
1951-2008 m.[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Panaikinus kolonijas ir inkorporuojant Grenlandiją į Danijos sudėtį, buvo atliktos ir radikalios administracinės reformos. Grenlandija padalinta į tris dalis (dan. landsdele): Vakarų, Šiaurės ir Rytų Grenlandiją. 1979 m. šių dalių pavadinimai buvo pakeisti, panaudojant vietinės kalbos terminus. Taip atsirado Kita (Kitaa), Tunu ir Avana (Avannaa).
1974 m. iš Rytų Grenlandijos dalies suformuotas Šiaurės Rytų Grenlandijos nacionalinis parkas, kuris 1988 m. praplėstas, prijungiant dalį Šiaurės Grenlandijos teritorijų. Skirtingos jo dalys buvo priskirtos administruoti atskiroms dalims.
Buvo stipriai mažinamas savivaldybių skaičius, juos apjungiant tarpusavyje. 1979 m. jų skaičius apsistojo ties 18: Kitaa priskirtos 15, Tunu – 2, o Avana – 1 savivaldybė.
Kita (Vakarų Grenlandija)
- Nanortaliko savivaldybė
- Kakortoko savivaldybė
- Narsako savivaldybė
- Ivituto savivaldybė
- Pamiuto savivaldybė
- Nuko savivaldybė
- Manitsoko savivaldybė
- Sisimiuto savivaldybė
- Kangatsiako savivaldybė
- Kangatsiako savivaldybė
- Kasigianguito savivaldybė
- Ilulisato savivaldybė
- Kekertarsuako savivaldybė
- Umanako savivaldybė
- Upernaviko savivaldybė
Tunu (Rytų Grenlandija)
- Amasaliko savivaldybė
- Itokortormito savivaldybė
Avana (Šiaurės Grenlandija)
- Kanako savivaldybė
- Tulo oro bazė (Pitufikas)
2009-2017 m.[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
2008 m. pabaigos administracinės reformos metu buvo panaikintos smulkiosios savivaldybės, o vietoj jų suformuotos stambios 4 savivaldybės (kommunia):
Šiaurės Rytų Grenlandijos nacionalinis parkas tapo atskiru vienetu, nepavaldžiu jokiai savivaldybei. 2017 m. pabaigoje atlikus dar vieną reformą, nuo Kasuitsupos savivaldybė padalinta į Kekertaliko ir Avanatos savivaldybes.