Gražina Gleiznienė
Gražina Gleiznienė (g. 1947 m. liepos 28 d. Joniškyje) – Lietuvos restauratorė, muziejininkė.
Biografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]1971 m. baigė chemiją Vilniaus universitete. Nuo 1982 m. Istorijos ir etnografijos muziejaus, Lietuvos dailės muziejaus Prano Gudyno muziejinių vertybių restauravimo centro restauratorė. Nuo 1994 m. Lietuvos nacionalinio muziejaus restauratorė, nuo 1997 m. direktoriaus pavaduotoja restauravimui. 1996–2000 m. Vilniaus universitete dėstė archeologinio metalo konservavimą.[1]
Darbai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Svarbiausi restauruoti objektai:
- III tūkstantmečio pr. m. e. mediniai žvejybos įrankiai iš Šventosios, 1994-1997 m.
- IX a. – XII a. vyro įkapės iš Pryšmančių kapinyno, 1996 m.
Bibliografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Restauravimo metodika. Nr. 1. Lietuvos nacionalinio muziejaus restauravimo centro leidinys, sudarytoja Gražina Gleiznienė. Vilnius, 1999 m.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Neringa Markauskaitė. Gražina Gleiznienė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VI (Fau-Goris). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 751 psl.