Graikijos nomai
| Šiame straipsnyje bent dalis informacijos yra pasenusi. Kviečiame prisidėti prie Vikipedijos – atnaujinkite informaciją, remdamiesi patikimais šaltiniais. |
| Dėmesio! Straipsnis ar jo dalis neturi išnašų į patikimus šaltinius. Dėl to medžiaga gali būti nepatikima. Pagal Vikipedijos nuostatas, nepatikrinama informacija gali būti trinama. Paieškokite patikimų šaltinių ir paremkite medžiagą išnašomis į šaltinius. |
Graikijos nomai (gr. Νομοί της Ελλάδας) – antro lygio Graikijos administraciniai vienetai, už kurios stambesnės yra pirmo lygio periferijos. Dabartinė Graikija suskirstyta:
- pirmas lygis – 13 periferijų (administracinių regionų)
- antras lygis – 54 nomai
- trečias lygis – 1038 demai ir kinotitos. Demai atitinka miesto savivaldybes, o kinotitos – kaimo.
Pagal Graikijos konstituciją nomai yra pagrindiniai antrojo lygio savivaldos vienetai. Po 1994 m. reformos daug administracinių funkcijų iš nomų buvo perduota periferijoms. Dalis administracinių funkcijų (pvz., sanitarijos reikalai, urbanistinis planavimas) liko nomų valdžioje, tad teisiškai nomai yra centrinės valstybės valdžios administraciniai vienetai.
Kitose kalbose nomus dar vadina prefektūromis, o nomarchus prefektais.
Organizacija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Dabartinė renkama nomų savivalda buvo suformuota 1994 m.[1], ji pakeitė iki tol egzistavusią sistemą, kur nomų tarybas ir nomarchus skyrė vyriausybė.
Dabar kiekvieną nomą valdo:
- nomo taryba (gr. νομαρχιακό συμβούλιο), kurią sudaro 21–37 nariai
- nomarchas (νομάρχης) – vadovaujantis tarybai
- tarybos prezidentas (πρόεδρος) – pirmininkaujantis taryboje
Nomų tarybų narius viešai renka kas 4 metus. 3/5 vietų užima laimėjusi dauguma, o likusias 2/5 vietų proporcingai užima likusios partijos. Laimėjusios daugumos vadovas tampa ir ir nomarchu.
Nomų sąrašas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Atikos periferija (pažymėta 1 aukščiau pateiktame žemėlapyje), susideda iš šių nomų:
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Law 2218/1994
