Grūda (upė)
- Kitos reikšmės – Grūda (reikšmės).
Grūda | |
---|---|
Grūda ties Kašėtomis
| |
Ilgis | 36,2 km |
Nuolydis | 95 cm/km |
Baseino plotas | 248,4 km² |
Vidutinis debitas | 1,88 m³/s |
Ištakos | Grūdos ežeras |
Žiotys | Merkys |
Šalys | Lietuva |
Grūda – upė pietinėje Lietuvos dalyje, Dzūkijoje, Varėnos rajone, Dzūkijos nacionaliniame parke; Merkio kairysis intakas.
Pradededa Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje, Gudų girioje telkšančiame ežere, vadinamame tuo pačiu – Grūdos vardu. Tai lygumų upė, ramiai kilpuojanti ir neskubriai nešanti savo vandenis per Dainavos lygumą. Puvočiuose įteka į Merkį. Dėl smėlėto grunto ir augančių miškų šio rajono upės pasižymi vandens skaidrumu ir vėsumu. Kadangi jos daugiausia maitinamos požeminių šaltinių, todėl ne kiekviena žiema upės užšąla. O ir dažną sausą vasarą jos išlieka gana vandeningos ir praplaukiamos.
Intakai: Musteika ir Dorupis (dešinieji). Grūda patvenkta dvejose vietose: Kabelių žuvininkystės tvenkinys (nuo 1977 m., 11 ha, 32 km nuo žiočių) ir tvenkinys netoli Kašėtų (nuo 1974 m., 10 ha, 4 km nuo žiočių)[1].
Pasigrožėti Grūda galima keliaujant Zackagirio pažintiniu taku Marcinkonyse. Galima pasigrožėti Grūdos kilpomis, kurios susisukusios lyg siūlai. Toje vietoje, kur Grūda įteka į Merkį, galima pagauti kiršlių (Thymallus thymallus), nes toje vietoje pasmarkėjusi srovė ir didelį vandens temperatūrų skirtumai.
Grūda teka pro Kabelių, Darželių, Marcinkonių, Kašėtų, Puvočių kaimus.
„Jei ne Merkys, Grūda, Skroblus, Puvočiai nebūtų tokie gražūs ir meilūs. Tos upelės – kaimų papuošalas.“ – rašė garsi lietuvių tautosakos rinkėja Rožė Sabaliauskienė, kuri gyveno Puvočių kaime.
-
Grūda nuo Šaudzyklos kalno
-
Grūda ties Darželiais
Nuorodos
- ↑ Grūda (upė). Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. // psl. 670