Giedrė Kvieskienė
| Giedrė Kvieskienė | |
|---|---|
| Gimė | 1956 m. balandžio 25 d. Varniai |
| Tėvai | Mykolas Pronckus |
| Sutuoktinis (-ė) | Vytautas Kvieska |
| Vaikai | Eglė Kvieskaitė, Emilija Kvieskaitė |
| Veikla | pedagogė, edukologė |
| Organizacijos | Vilniaus pedagoginis universitetas profesorė Vilniaus pedagoginio universiteto Socialinės komunikacijos institutas profesorė |
| Išsilavinimas | socialinių mokslų daktarė |
Giedrė Kvieskienė (g. 1956 m. balandžio 25 d. Varniai) – Lietuvos pedagogė, socialinių mokslų daktarė, profesorė.
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Tėvas Mykolas Pronckus. 1975–1980 m. studijavo Vilniaus pedagoginiame institute, 1984–1988 m. – Leningrado N. Krupskajos kultūros institute. 1988 m. pedagogikos mokslų kandidatė.
1980–1988 m. Lietuvos kultūros centro direktoriaus pavaduotoja,1988–1996 m. Lietuvos kultūros darbuotojų tobulinimosi instituto Kultūros švietimo katedros, 1996–1998 m. – Švietimo ir mokslo ministerijos Papildomojo ugdymo skyriaus vedėja. Nuo 1997 m. Vilniaus pedagoginio universiteto dėstytoja, 1999 m. su kitais universitete įkūrė socialinės pedagogikos katedrą ir iki 2004 m. jai vadovavo, 2004–2017 m. universiteto socialinės komunikacijos instituto direktorė; 2007 m. profesorė. Nuo 2019 metų Vytauto Didžiojo universiteto Profesinio tobulinimosi instituto vadovė.
2006–2009 m. Europos Tarybos ekspertė sociokultūros ugdymo klausimais. 1997 m. įkūrė Lietuvos demokratiškumo ugdymo kolegiją (nevyriausybinė organizacija), 1995 įsteigė viešąją įstaigą socialiai pažeistiems vaikams: „Atsigręžk į vaikus“. Nuo 2002 m. Lietuvos socialinių pedagogų asociacijos, nuo 2005 m. Lietuvos nevyriausybinių organizacijų konfederacijos vaikams prezidentė, nuo 2017 valdybos garbės pirmininkė. 2000–2003 m. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narė (Lietuvos centro sąjunga).
Mokslinė veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Mokslinės veiklos pagrindinės kryptys: socialinė pedagogika, socialinis darbas, pozityvioji socializacija, vaikų ir jaunimo laisvalaikis, ankstyvoji ir pagalbos prevencija, tarptautinių demokratijos ir pilietinio ugdymo projektų koordinavimas, vaikų teisės, lygių ugdymo galimybių įgyvendinimas, projektų vadyba. Paskelbė daugiau kaip 270 mokslinių straipsnių.[1]
Monografijos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Socializacija ir vaiko gerovė, 2003 m.
- Pozityvioji socializacija, 2005 m.
- Socialinės partnerystės įtaka inovacijoms, 2012 m. (su Vytautu Kvieska)
- Įžvalgi investavimo strategija puoselėjant universalųjį plėtros tvarumą, 2014 m. (su bendraautoriais)
- Social Clustering: Paradigm of Trust, 2021 kartu su Vytautas Kvieska, Gerd-Bodo von Carlsburg (Author)
Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Giedrė Kvieskienė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XV (Mezas-Nagurskiai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2009. 777 psl.