Giedrė Kvieskienė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Giedrė Kvieskienė
Gimė: 1956 m. balandžio 25 d. (63 metai)
Varniai
Tėvai: Mykolas Pronckus
Sutuoktinis(-ė): Vytautas Kvieska
Vaikai:

Eglė Kvieskaitė, Emilija Kvieskaitė

Veikla: pedagogė, edukologė
Organizacijos: Vilniaus pedagoginis universitetas
profesorė
Vilniaus pedagoginio universiteto Socialinės komunikacijos institutas
profesorė
Išsilavinimas: socialinių mokslų daktarė

Giedrė Kvieskienė (g. 1956 m. balandžio 25 d. Varniai) – Lietuvos pedagogė, socialinių mokslų daktarė.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tėvas Mykolas Pronckus. 19751980 m. studijavo Vilniaus pedagoginiame institute, 19841988 m. – Leningrado N. Krupskajos kultūros institute. 1988 m. pedagogikos mokslų kandidatė.

1980–1988 m. Lietuvos kultūros centro direktoriaus pavaduotoja,19881996 m. Lietuvos kultūros darbuotojų tobulinimosi instituto Kultūros švietimo katedros, 19961998 m. – Švietimo ir mokslo ministerijos Papildomojo ugdymo skyriaus vedėja. Nuo 1997 m. Vilniaus pedagoginio universiteto dėstytoja, 1999 m. su kitais universitete įkūrė socialinės pedagogikos katedrą ir iki 2004 m. jai vadovavo, nuo 2004 m. universiteto socialinės komunikacijos instituto direktorė; 2007 m. profesorė.

20062009 m. Europos Tarybos ekspertė sociokultūros ugdymo klausimais. 1997 m. įkūrė Lietuvos demokratiškumo ugdymo kolegiją (nevyriausybinė organizacija), 1995 įsteigė viešąją įstaigą socialiai pažeistiems vaikams: „Atsigręžk į vaikus“. Nuo 2002 m. Lietuvos socialinių pedagogų asociacijos, nuo 2005 m. Lietuvos nevyriausybinių organizacijų konfederacijos vaikams prezidentė. 20002003 m. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narė (Lietuvos centro sąjunga).

Mokslinė veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Mokslinės veiklos pagrindinės kryptys: socialinė pedagogika, socialinis darbas, pozityvioji socializacija, vaikų ir jaunimo laisvalaikis, ankstyvoji ir pagalbos prevencija, tarptautinių demokratijos ir pilietinio ugdymo projektų koordinavimas, vaikų teisės, lygių ugdymo galimybių įgyvendinimas, projektų vadyba. Paskelbė daugiau kaip 250 mokslinių straipsnių.[1]

Monografijos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Socializacija ir vaiko gerovė, 2003 m.
  • Pozityvioji socializacija, 2005 m.
  • Socialinės partnerystės įtaka inovacijoms, 2012 m.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Giedrė Kvieskienė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XV (Mezas-Nagurskiai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2009. 777 psl.