Levaniškių akmuo

Koordinatės: 55°16′01″š. pl. 25°26′56″r. ilg. / 55.267°š. pl. 25.449°r. ilg. / 55.267; 25.449
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio Geležinė boba)
Levaniškių akmuo

Levaniškių akmuo 2017 m. gegužės mėn.
Levaniškių akmuo
Levaniškių akmuo
Koordinatės
55°16′01″š. pl. 25°26′56″r. ilg. / 55.267°š. pl. 25.449°r. ilg. / 55.267; 25.449
Vieta Molėtų rajono savivaldybė
Seniūnija Čiulėnų seniūnija
Registro Nr. 5358

Levaniškių akmuo, arba Geležinė bobamitologinis akmuo, esantis Molėtų rajone, Čiulėnų seniūnijoje, Levaniškių kaime, 0,6 km į rytus nuo kelio  2805  StacijavaSkudutiškisKaniūkai . Stambus riedulys slūgso miškelyje, prie vadinamojo Kačergoraisčio vakarinio pakraščio. Prie objekto išlikęs informacinio ženklo betoninis stovas. Akmuo iš dalies suskaldytas, smarkiai apkerpėjęs, apsamanojęs, supamas vešlių brūzgynų, sunkiai pasiekiamas (nėra tako).

Levaniškių akmuo nuo 1992 m. yra regioninės reikšmės mitologinis paminklas (unik. kodas 5358).[1]

Duomenys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Natūralus riedulys yra rausvas stambiagrūdis granitas, perskeltas į tris dalis, didžioji dalis 2,6 m ilgio rytų vakarų kryptimi ir 2,6 m pločio rytiniame gale, bei 1,6 m pločio vakariniame gale, iki 1,1 m aukščio, mažesnioji akmens dalis 1,1x1 m dydžio ir iki 0,9 m aukščio, trečioji – išvežta statyboms. Didesniojo akmens vakariniame šone yra du vienas kitam statmeni grioveliai. Tai akmens skaldymo žymės, vienas jų 90 cm ilgio, kitas – 135 cm ilgio, griovelių plotis 4-6 cm.

Akmuo iki skaldant buvo apie 5,7 m ilgio šiaurės vakarų-pietryčių kryptimi, iki 2,25 m pločio, 1,1 m aukščio. Maždaug už 40 m į šiaurės vakarus nuo akmens, ant kalvelės, yra 26 stambokų akmenų pusratis.

Padavimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pirmą kartą akmenį norėta suskaldyti statant Molėtų bažnyčią, vėliau - mėginant dirbti girnas.

Padavimai įvairūs: pasak vienų, tai esanti suakmenėjusi moteris, vadinama Geležine boba, kiti aiškiai nebenurodo, jog akmeniu pavirto boba: „senų senovėje buvo tokia boba su geležine kačerga ir ji vaikščiojusi ir žmones mušusi su kačerga. Paskiau, sako, ji palindus žemėsna. Tas akmuo panašus į bobą (...)“. Likusieji variantai kalba, jog po akmeniu „sėdinti boba, kuri geležimi pavirtusi“, be to, ja kaimo žmonės baugindavo vaikus, buvo tikima, jog vėlai vakare ta boba mažus vaikus gaudanti ir nešanti po akmeniu. Raistą, prie kurio guli geležinė boba, žmonės pavadino Kačergoraisčiu.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. „Akmuo“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras. Nuoroda tikrinta 2017-05-23.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]