Peržiūrėti šaltinį Gdanskas

{{City/Lenkijos miestas
 |pavadinimas = {{PAGENAME}}
 |origpavadin = Gdańsk
 |paveikslėlis = Gdańsk kamienice przy Długim Targu.jpg
 |paveikslėlio tekstas = Namai „Ilgajame turguje“
 |herbas = POL Gdańsk COA.svg
 |vėliava = POL Gdańsk flag.svg
 |PL=54|PM=22|PS=00|IL=18|IM=38|IS=00
 |vaivadija = Pamario
 |valsčius = Gdansko
 |įkurtas = XX a.
 |vadovotitulas = Miesto prezidentas |vadovas = - 
 |gyventojumetai = [[2018]]<ref>Główny Urząd Statystyczny, dane za rok 2014, stan na 01.01.2014. [http://stat.gov.pl/obszary-tematyczne/ludnosc/ludnosc/powierzchnia-i-ludnosc-w-przekroju-terytorialnym-w-2018-r-,7,11.html]</ref> |gyventoju =466631
 |plotas = 261.96
 |altitudė = -1,6 - 180 
 |pastokodas = 80-008 iki 80-958
 |tinklalapis = http://www.gdansk.pl/ www.gdansk.pl
 |globėjas = 
 |kirč = Gdánskas (vok. Dáncigas)
 |vikiteka= Gdańsk
}}

'''Gdánskas''' <ref>{{PVŽ}}</ref> ({{pl|Gdańsk}}, [[Kašubų kalba|kaš.]] ''Gduńsk'', {{de|Danzig}}, iki 1945 m. lietuviškai buvo '''''Dáncigas''''') – [[Miestas-apskritis (Lenkija)|miestas-apskritis]], uostamiestis šiaurės [[Lenkija|Lenkijoje]], prie [[Baltijos jūra|Baltijos jūros]] [[Gdansko įlanka|Gdansko įlankos]], išsidėstęs pavėjinėje [[Helio pusiasalis|Helio pusiasalio]] pusėje. [[Pamario vaivadija|Pamario vaivadijos]] sostinė. Miestu teka dvi [[Vysla|Vyslos]] upės atšakos, jame daug tiltų. Išskyrus pramonės rajonus ir modernųjį Langarteną, Gdansko stilius [[Viduramžiai|viduramžiškas]]: daug siaurų vėjuotų gatvelių, namų stačiais stogais ir balkonais.

[[Vaizdas:Olowianka Centralne Muzeum Morskie.jpg|thumb|left|Jūrų muziejus]]

== Etimologija ==

Klasikinė [[etimologija]] neturi aiškaus paaiškinimo dėl miesto vardo. Pavyzdžiui, jo šaknį bandoma kildinti iš proslavų ''gъd'' '[[pelkė]], šlapia vieta', o galūnė ''ьsk'' yra įprasta slavų vietovardžiams, tačiau elementas ''-an-'' yra neaiškus.<ref>{{Pospelov|115}}</ref> Kiti etimologai vardą sieją su [[gotai]]s, pvz., ''Gutiskanja'' 'gotų pakraštys'.<ref>{{Room|135}}</ref>

== Istorija ==
[[Vaizdas:1 Gulden (Freie Stadt Danzig 1923) aversum.jpg|thumb|left|100px|1 guldenas. Dancigo 1923 m. moneta]]
[[Vaizdas:Danzig.Christoph Hartknoch.JPG|thumb|left|Miesto panorama (XVII a. graviūra)]]
[[Vaizdas:Danzig Partie am Krahnthor (1890-1900).jpg|thumb|left|Miesto prieplauka su žymiuoju senoviniu kranu ''Żuraw (Krahntor)'' (1895 m.)]]
[[Vaizdas:Sobieski Crown.PNG|thumb|200px|Goreljefas-Sobieskio karūna su Lietuvos-Lenkijos herbu ant karališkosios koplyčios Gdanske]]

Manoma, kad šioje vietoje jau V amžiuje buvo nedidelė gyvenvietė, kuri pirmą kartą paminėta rašytiniuose šaltiniuose [[997]] m. 

Antroje X a. pusėje pilis buvo prijungta prie [[Meška I|Meškos I]]  valstybės. Ji augo ir tapo reikšminga kaip prekybos centras svarbių žemės ir jūrų kelių kryžkelėje. Čia noriai įsikurdavo [[Liubekas|Liubeko]] ir [[Elblongas|Elblongo]] pirkliai. Iki XIV a. pradžios miestas paklusdavo [[Piastų dinastija]]i.

Nuo [[1308]] m. [[lapkričio 14]] d. miestas buvo nukariautas ir sunaikintas kryžiuočių. Nuo tada valdomas [[Vokiečių ordinas|Vokiečių ordino]]. Tik nuo XIV a. vidurio Gdanskas (vokiečių valdymo metu vadinamas Dancigu) ėmė atgauti buvusią reikšmę ir kaip Hanzos narys išplėtė plačius prekybos ryšius, atsistatė. Tada iškilo Pagrindinis miestas, Senamiestis ir Naujamiestis.  [[1466]] m., pasibaigus [[Trylikos metų karas|Trylikos metų karui]] tarp ordino ir Lenkijos, miestas atiteko Lenkijos karalystei. XV-XVIII a. Gdanskas buvo gausiausiai gyvenamas (apie 70 000 gyventojų) ir turtingiausias [[Žečpospolita|Žečpospolitos]] miestas, amatų, mokslo ir kultūros bei reformacijos centras. [[1793]] m. po Lenkijos padalinimo (su trumpa 1809-1814 m. pertrauka, kai turėjo laisvojo miesto priklausančio Prancūzijai, statusą) Gdanskas sugrįžta į Prūsijos valdymo sferą.

Pasibaigus [[Pirmasis pasaulinis karas|I pasauliniam karui]], pagal Versalio taikos sutartį (1919 m.), miestas įgauną ''laisvojo miesto'' statusą, jį valdo [[Tautų Sąjunga|Tautų Lyga]]. Lenkijai suteikta teritorijos priėjimui iki miesto, kuris buvo vadinamas ''Dancigo koridoriumi'' (''dar. Lenkų koridorius''), kuris skyrė Rytų Prūsiją nuo Vokietijos. Tuo metu mieste gyveno daugiausia vokiečiai ir nedaug lenkų. Pastarieji turėjo teisę į savas įstaigas: mokyklas, bibliotekas ir pan. Iš tiesų Gdanskas tarpukariu buvo vokiškas miestas, su vokiečių valdžia, vokiečių jame gyveno daugiau nei kitų tautybių žmonių.

[[1939]] m. Vokietija pareikalavo sugrąžinti miestą bei suteikti galimybę susisiekti su [[Rytų Prūsija]]. Kai Lenkija atsisakė tai padaryti, atsirado pretekstas pradėti karą. 1939 m. [[Rugsėjo 1]] d. miestas buvo puolamas pirmieji smūgiai teko miesto paštui ir [[Vesterplatė]]je įsikūrusiai lenkų įgulai. Nepaisant atkaklaus lenkų priešinimosi jau kitą dieną miestą užėmė vokiečių kariuomenė ir jis buvo prijungtas prie Rytų Prūsijos.

[[1945]] m. sausį [[Raudonoji armija]] smarkiai subombardavo miestą – centre sugriovimai siekė apie 70-80 %. Pasibaigus [[Antrasis pasaulinis karas|II pasauliniam karui]] pagal [[Potsdamo konferencija|Potsdamo konferencijos]] nutartį Rytų Prūsija buvo likviduota, o pietinė jos dalis su Gdansko miestu buvo atiduota Lenkijai, vokiečiai buvo deportuoti. Iš karto po karo, nežiūrint į sunkią ekonominę padėtį, miestas buvo pradėtas atstatinėti, ypatingą dėmesį skiriant senamiesčio rekonstravimui. 8-me dešimtmetyje [[Gdansko laivų statykla|Gdansko laivų statykloje]] susikūrė Nepriklausoma profsąjunga [[Solidarumas]] ({{Pl|Solidarność}}), kurios veikla nutraukė socialistinio valdymo viešpatavimą.

{{adm
|[[997]]–[[1308]] m.|Lenkija
|1308–[[1466]] m.|[[Vokiečių ordinas]]
|1466–[[1793]] m.|[[Lenkijos karalystė]] (Po 1569 m. [[Abiejų Tautų Respublika]])
|1793–[[1805]] m.|[[Prūsijos karalystė]]
|[[1807]]–[[1814]] m.|Laisvasis Dancigo miestas
|[[1815]]–[[1871]] m.|Prūsijos karalystė
|1871–[[1918]] m.|[[Vokietijos imperija]]
|1920–[[1939]] m.|[[Laisvasis Dancigo miestas]]
|1939–[[1945]] m.|Vokietija
|nuo 1945 m.|Lenkija}}

== Žymios vietos ==
[[Vaizdas:Bazylika mariacka gdansk ubt.jpeg|thumb|Švč. Mergelės katedra]]

Senamiestis – XII–XVIII a. architektūrinis kompleksas.
* Švč. Mergelės katedra (bazilika) – ankstyvosios gotikos, antra pagal dydį (po Kelno katedros) ir pati didžiausia plytinė, katedra Europoje. Pastatyta [[1343]]–[[1505]] m. Joje yra daug flamandų tapytojo [[Hans Memling|Hanso Memlingo]] paveikslų, vaizduojančių paskutinįjį teismą (centrinė panelė Nacionaliniame muziejuje).
* Karališkasis kelias – kelias vedantis pro miesto vartų kompleksą, gatve ''Dluga'' pasiekiantis centrinę miesto turgaus aikštę (''Dlugij targ''), kurioje išsidėstę daug renesanso stiliaus žymių pastatų bei monumentų:
** Miesto rotušė
** Artuso kiemas
** Neptūno fontanas
** Aukso namai
** Žalieji vartai
* Birža (pastatyta [[1379]] m., buvo pirklių gildija)
* Šv. Kotrynos bažnyčia
* Langartenas (''Langgarten'') – įkurtas [[1895]]–[[1896]] m. vietoje šiaurinės ir vakarinės tvirtovių: jame daug parkų, plačių gatvių, šiuolaikinė architektūra.
* Jūrų muziejus
Miestas yra vienas iš [[Europos plytų gotikos kelias|Europos plytų gotikos kelio]] stočių.

== Žymūs žmonės ==
* [[Gabrielis Danielis Farenheitas]] (1686–1736), vokiečių fizikas ir inžinierius.
* [[Adomas Kazimieras Čartoriskis]] (1734–1823), [[LDK]] bajoras didikas, [[kunigaikštis]], [[Abiejų Tautų Respublika|Abiejų Tautų Respublikos]] valstybės ir karinis veikėjas
* [[Artūras Šopenhaueris]] (1788–1860), gyvenimo filosofijos atstovas
* [[Giunteris Grasas]] (1927–2015), prozininkas, dramaturgas ir poetas
* [[Lechas Valesa]] (g. 1943 m.), Lenkijos prezidentas, politinis veikėjas
* [[Donald Tusk]] (g. 1957 m.), Lenkijos [[ministras pirmininkas]], politikas

== Mokslas ==
[[Vaizdas:UG - WPiA ubt.jpeg|thumb|220px|Gdansko universitetas]]

Gdanske ir priemesčiuose yra daug mokslo įstaigų, jose mokosi apie 60 000 studentų.
* [[Gdansko universitetas]]
* [[Gdansko medicinos universitetas]]
* Muzikos akademija
* Dailės akademija
* Fizinio lavinimo ir sporto akademija
* Gdansko kunigų seminarija
* Politechnikos institutas
* Ateneum – aukštoji mokykla
Daug aukštesniųjų mokyklų ruošiančių administravimo, finansų, ekonomikos, turizmo specialistų.

[[Vaizdas:StoczniaGdanska2.jpg|thumb|220px|Gdansko jūrų uostas]]

Universiteto geologijos katedrai kurį laiką vadovavo išeivis iš Lietuvos profesorius [[Stasys Beniušis]], Dailės akademijoje dirbo žinoma Lietuvos sieninės tapybos restauratorė [[Aldona Ona Kalitytė]].

== Kultūra ==

Gilią istorinę praeitį turinčiame mieste gausu kultūros objektų: muziejai, opera, teatras, kino teatras, meno galerijos. Rengiamos miesto šventės, festivaliai, parodos, kiti kultūros renginiai.

== Ekonomika ==

Ekonomiškai Gdanskas yra vienas svarbiausių Lenkijos miestų. Jame yra ne tik puikus jūrų uostas, bet ir gera infrastruktūra upių laivybai, geležinkelis į [[Varšuva|Varšuvą]] ir kitus svarbius [[Europa|Europos]] miestus. Kartu su [[Gdynia]], per Gdanską eina didžioji dalis Lenkijos [[eksportas|eksporto]] ir [[importas|importo]].

Išvystyta daug pramonės šakų: laivų statyba, geležinkelio vagonų ir traukinių gamyba, gaminami baldai, [[trąšos]], [[ginklas|ginklai]], [[plyta|plytos]], [[cigaretė]]s, [[cukrus]], apdorojami [[riešutas|riešutai]], [[gintaras]] ir kt.

== Lietuviai ==
[[Vaizdas:Jan III Sobieski monument Gdansk 4.jpg|150px|thumb|Lietuvos Vytis ir Lenkijos erelis ant paminklo Jonui Sobieskiui Gdanske]]
Kartu su lenkų repatrijantais po [[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]] mieste apsigyveno ir lietuviai. Prie jų prisijungė ir per karą Gdanske atsidūrę pabėgėliai iš Lietuvos. [[1962]] m. [[gruodžio 28]] d. susikūrė [[Lenkijos lietuvių draugija|LVKD]] Gdansko skyrius, pirmininku buvo išrinktas Kazys Vasiliauskas. [[1964]] m. skyrius jungė 26 narius, [[1977]] m. jis oficialiai užregistruotas savivaldybėje. Buvo šaukiami susirinkimai, kuriuose skaitomos paskaitos apie [[Kristijonas Donelaitis|Kristijoną Donelaitį]], [[VU|Vilniaus universiteto]] 400 metų jubiliejų ir kt.<ref>Vitalija Stravinskienė. Lenkijos lietuvių bendruomenė 1944–2000 metais</ref>

Lietuviai gdanskiečiai tvarkė [[Štuthofo koncentracijos stovykla|Štuthofe]] kalintų lietuvių kunigo [[Alfonsas Lipniūnas|Alfonso Lipniūno]] ir inžinieriaus [[Antanas Šapalas|Antano Šapalo]] kapus gretimame [[Puckas|Pucko]] miestelyje (1989 m. palaikai buvo perlaidoti Lietuvoje). [[2008]] m. [[birželio 29]] d. Pucke kunigui Alfonsui Lipniūnui atidengta paminklinė lenta. 2008 m. šalia Gdansko filharmonijos esančioje ''Lenkijos žvaigždžių alėjoje'' buvo įamžintas [[Lenkijos lietuvių bendruomenė|Lenkijos lietuvių]] dailininkas [[Stasys Eidrigevičius]] – paliko joje metalinį rankos įspaudą.

== Sportas ==
* [[OSP Lechia Gdańsk]] (futbolo klubas);
* [[Gdansko PGE Arena]]

== Miestų partnerystė ==
{{col4}}
* {{flagicon|Kazakhstan}} [[Astana]], [[Kazachstanas]], nuo 1996
* {{flagicon|Spain}} [[Barselona]], [[Ispanija]], nuo 1990
* {{flagicon|Germany}} [[Brėmenas]], [[Vokietija]], nuo 1976
* {{flagicon|Denmark}} [[Helsingioras]], [[Danija]], nuo 1992
* {{flagicon|Sweden}} [[Kalmaras (Švedija)|Kalmaras]], [[Švedija]], nuo 1991
* {{flagicon|USA}} [[Klyvlendas]], [[JAV]], nuo 1990
* {{flagicon|France}} [[Marselis]], [[Prancūzija]], nuo 1992
* {{flagicon|France}} [[Nica]], [[Prancūzija]], nuo 1999
* {{flagicon|Ukraine}} [[Odesa]], [[Ukraina]], nuo 1996
* {{flagicon|Netherlands}} [[Roterdamas]], [[Nyderlandai]], nuo 1998
* {{flagicon|France}} [[Ruanas]], [[Prancūzija]], nuo 1992
* {{flagicon|United Kingdom}} [[Seftonas]], [[Jungtinė Karalystė]], nuo 1993
* {{flagicon|Finland}} [[Turku]], [[Suomija]], nuo 1987
* {{flagicon|Lithuania}} [[Vilnius]], [[Lietuva]], nuo 1998
* {{flagicon|Italy}} [[Palermas]], Sicilija, [[Italija]] nuo 2005
* {{flagicon|LTU}} [[Šilutė]], [[Lietuva]], nuo 2004
</div>

{{-}}{{Panorama|Panorama-Gdańska-Grodzisko.jpg|1600px}}{{-}}

== Taip pat skaitykite ==
* [[Laisvasis Dancigo miestas]]

== Šaltiniai ==
{{Išnašos}}

== Nuorodos ==
* [http://www.gdansk.pl/en/ Miesto svetainė] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20060116052533/http://www.gdansk.pl/en/ |date=2006-01-16 }} {{en-icon}}

{{Pamario vaivadija}}

[[Kategorija:Gdanskas| ]]