Garso kolonėlė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Garso kolonėlė.
Paprasčiausia kolonėlės sandara.
Kolonėlė sudaryta iš korpuso, garsiakalbio ir angos orui cirkuliuoti).

Garso kolonėlė – įrenginys garso atkūrimui, kurį sudaro mažiausiai vienas garsiakalbis, įmontuotas į korpusą.

Parametrai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagrindiniai akustines sistemas charakterizuojantys parametrai yra tipas, varža, galia, jautrumas, atkuriamų dažnių juosta, horizontali ir vertikali sklaida, konstrukcija, svoris.

Dažniausiai sutinkami tipai: pagal garsiakalbių tipą (elektrodinaminė, elektrostatinė ar kt.), pagal dažnį (plačiajuostė, žemadažnė, aukštadažnė), pagal korpuso sandarą (uždaro, atviro tipo, fazoinvertorinė / paprasta), pagal tvirtinimo tipą (taškinė, vertikalaus masyvo, horizontalaus masyvo).

Varža - dažniausiai 4 Ω (omų), 8 Ω, ar kt.

Galia - nominali, muzikinė arba pikinė

Jautrumas - akustinės sistemos savybė atkurti skirtingo garsumo lygį, esant tai pačiai įeinančiajai srovei. matuojamas dB (decibelais).

Atkuriamų dažnių juosta - gebėjimas atkurti garso bangų spektrą nuo žemiausio iki aukščiausio dažnio. Matuojamas Hz (hercais), dažnai pateikiamas su nukrypimu pvz "+/-"

Horizontali ir vertikali sklaida -

Konstrukcija -

Svoris -