Gargždų krašto muziejus
| Gargždų krašto muziejus | |
|---|---|
| |
| Įkurtas | 2005 m. kovo 3 d. |
| Vieta | Sodo g. 5, LT-96136 Gargždai |
| Tematika | Kraštotyra |
| Vadovas | Sigita Bučnytė |
| Interneto svetainė | gargzdumuziejus.lt |
Gargždų krašto muziejus – krašto muziejus Lietuvoje, Klaipėdos rajono savivaldybėje, Gargžduose. Įkurtas 2005 m. kovo 3 d. Muziejaus adresas: Sodo g. 5.
Muziejus kaupia, saugo, tiria, konservuoja, eksponuoja bei populiarina Klaipėdos rajono istoriją ir kultūrą atspindinčias dvasines bei materialines vertybes. Muziejuje pristatoma miesto ir regiono istorija, meninės parodos, vykdomi edukaciniai užsiėmimai.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Gargždų krašto muziejus įsikūręs istorinėje miesto vietoje – XIX a. siekiančioje dvarvietėje.
Būtent šioje Minijos upės slėnio teritorijoje iki XX a. III deš. buvo įsikūręs Gargždų dvaro ansamblis, menantis Žemaitijos grafų Rönne giminę, su vertinga dvaro biblioteka ir vietiniu kultūros židiniu. Šalia šlamėjo iki šių dienų išlikęs senasis dvaro parkas. Dešiniojoje Sodo gatvės pusėje buvusius sklypus IV deš. atvykęs čia dirbti įsigijo tuometis pašto viršininkas Juozas Triušys. Pastatas, kuriame šiandien įsikūręs Gargždų krašto muziejus, pradėtas statyti kaip gyvenamasis namas 1938 m. pašto viršininko tėvo. Tačiau II pasaulinis karas ir tremtis planus pakeitė. Sovietmečiu pastatas nacionalizuotas. Jame buvo įkurtas vaikų darželis, vėliau, nuo 1965 m. iki Lietuvos valstybės nepriklausomybės atkūrimo čia veikė Gargždų vaikų muzikos mokykla. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę keliskart keitėsi pastato šeimininkai. 1991 m. jį nusipirko Lietuvos demokratinė darbo partija. 1993 m. jis grąžintas teisėtiems savininkams – Juozo Triušio palikuoniams. Šie pastatą pardavė valstybei, keletą metų čia veikė Lietuvos draudimo bendrovė.
Struktūra
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Gargždų krašto muziejus įkurtas Klaipėdos rajone, kuriame susikerta du etnografiniai regionai (Mažoji Lietuva ir Žemaitija). Muziejus savo veikla populiarina Žemaitijos krašto istorinį palikimą, o filialai, išidėstę Mažosios Lietuvos regione, šio krašto istoriją ir kultūrą:
- Laisvės kovų ir tremties istorijos muziejus – įkurtas 2006 m. Mažosios Lietuvos regione, Priekulės mieste, Klaipėdos g. 29. Muziejuje lankytojams nuosekliai pristatoma SSRS pokario agresija Klaipėdos regione: brutali kova su partizaniniu judėjimu, masiniai gyventojų trėmimai, kalinimai, jaudinančios jų gyvenimo tremtyje ir lageriuose istorijos.
- Agluonėnų etnografinė sodyba – įkurta 1983 m. Klojimo g. 9, Agluonėnuose. Ši sodyba, tai viena iš nedaugelio išlikusių Mažosios Lietuvos medinės architektūros pavyzdžių, atspindinti krašto istoriją, vietinių gyventojų gyvenimo būdą ir jų santykį su supančia gamtos aplinka.
- I. Simonaitytės memorialinis muziejus – įkurtas 1979 m., veikiantis Vingio g. 11, Priekulėje. Muziejuje lankytojai gali susipažinti su Mažosios Lietuvos metraštininkės Ievos Simonaitytės gyvenimu ir kūryba. Šį titulą rašytoja pelnė už svarbų įnašą įamžinant savitą etnografinio regiono istoriją, kultūrą, tradicijas, tarmę.
- J. Gižo etnografinė sodyba – 2010 m. įkurta Žvejų g. 13, Drevernoje. Sodyboje pristatoma reguliuojamos žvejybos istorija ir jos tradicijos Kuršių mariose. Sodyboje veikia ekspozicijos, kuriomis lankytojai supažindinami su laivadirbio amato subtilybėmis, atveriant meistro įrankių skrynią bei apsilankant stilizuotose dirbtuvėse.
Fondai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]2015-12-31 duomenimis muziejaus eksponatų skaičius – 10373.
Muziejaus rinkiniai skirstomi į:
- Archeologijos;
- Istorijos;
- Etnografijos;
- Dailės;
- Ikonografijos;
- I. Simonaitytės.
Seniausi turimi eksponatai – akmens ir geležies amžiaus (akmeniniai grūstuvai – trintuvai, dirbinys odai minkštinti), vertingiausi – XVII a. Prūsijos kunigaikštystės pinigas – solidas, XIX a. knygos, pinigai, XX a. leidiniai, dokumentai.
Bibliografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Klaipėdos rajono tautodailė, 2006 m.
- Dokumentinis filmas – Riba. Pirmosios II pasaulinio karo dienos Lietuvos – vokietijos pasienyje. 2007 m.
- Gargždų krašto istorija LDK laikotarpiu, 2009 m.
- Tremtis ir rezistencija Klaipėdos rajone, 2009 m.
- Lietuvininkų (klaipėdiškių) portretai, 2012 m.
- Lino vilionės. Audėjos R. Šalčiuvienės kūrybos apžvalga, 2014 m.
Direktoriai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Giedrė Mogilaitė
- Sigita Bučnytė – nuo 2013 m.
Įgyvendinti projektai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 2008 – 2011 m. įgyvendintas EEE finansinio mechanizmo projektą „Agluonėnų etnografinės sodybos restauracijos ir pritaikymo viešosioms kultūros, švietimo ir bendruomeninėms reikmėms“ – viešųjų pirkimų rengimas ir vykdymas, kontaktavimas su rangovais, tiekėjais, dokumentacijos rengimas, informacinė sklaida;
- 2009 – 2011 m. prisidėta prie Klaipėdos rajono savivaldybės vykdomo projekto „J. Gižo etnografinės žvejo sodybos rekonstravimas ir pritaikymas kultūros bei kitoms viešoms reikmėms“ – informacijos paieška, viešųjų pirkimų dokumentacijos rengimas, siekiant sukurti ir įrengti istorinę ekspoziciją „J. Gižas. Laivadirbio skrynią atvėrus…“
- 2013 – 2015 m. įgyvendintas projektas „Drevernos rekreacinio patrauklumo didinimas“, Nr. EŽF-13-KLAIPĖDOSRAJ.-05-018, pagal Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2007–2013 metų veiksmų programos ketvirtosios prioritetinės krypties „Tvari žuvininkystės plėtra“ priemonę „Žuvininkystės regionų plėtros strategijų įgyvendinimas“. Vykdyto projekto rezultatas – apžvalgos bokštas Drevernoje (Priekulės seniūnija, Klaipėdos r.), pastatytas ir atidarytas 2015 m. gegužės 29 dieną.
- 2014 – 2015 m. įgyvendintas projektas „Gargždų krašto muziejaus ekspozicijos „Senųjų Gargždų vaizdai“ atnaujinimas“. Projekto finansiniai šaltiniai – Klaipėdos rajono savivaldybė ir Lietuvos kultūros taryba. Projekto rezultatas – atnaujinta ir 2015-09-18 pristatyta ekspozicija, pavadinimu „Tarpukario Gargždai 1918–1939 m.”.