Pereiti prie turinio

Gaoh

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Gaoh, Ga-oh arba Gǎ-oh – vėjo dvasia ir milžinas irokėzų, huronų ir senekų mitologijoje.

Gaoh įgyjąs vienišo senio pavidalą.[1] Pavaldus Didžiajai Dvasiai,[1] o irokėzų mitologijoje – dievui Adekagagvaa.[2] Gali būti susijęs su Ga-Gaah – šventuoju varnu.[2]

Nors Gaoh laikytas daugiausia palankia dvasia, tikėta, jog galįs būti ir neramus, šėlstantis (taip atsirandančios audros).[1][3] Gaoh kai kuriuose mituose apibūdinamas kaip žmogėdra, galintis su šaknimis išrauti medžius ir besišvaistantis akmenimis.[2] Pasak vienų mitų, Gaoh gyvenąs danguje esančiame name, pasak kitų – kalnų oloje, pramintoje „Vėjų namais“.[3] Iš savo buveinės Gaoh valdo metų laikus bei keturių krypčių vėjus: Ya-o-gah, šiaurės vėją lokį, Da-jo-ji, vakarų vėją panterą, O-yan-do-ne, rytų vėją briedį, ir Ne-o-gah, pietų vėją elniuką.[2][3][4] Kai kada mituose vėjai įvardijami Gaoh namų sargais, o kitose mitų atmainose pasakojama, kad vėjai užrakinti Gaoh namuose ir paleidžiami, kuomet Gaoh gauna nurodymą iš Didžiosios Dvasios.[3] Anot senekų mito varianto, Gaoh yra prikaustytas prie uolos, jam pamėginus išsilaisvinti, ima pūsti vėjai. Kai Gaoh pavargęs ilsisi, vėjai nurimsta.[5]

  1. 1,0 1,1 1,2 Anna Cummings Johnson; Mrs. Anna C. Johnson Miller (1855). The Iroquois; Or, The Bright Side of Indian Character. D. Appleton. pp. 131–133.
  2. 2,0 2,1 2,2 2,3 Charles Russell Coulter; Patricia Turner (2013). Encyclopedia of Ancient Deities. Routledge. ISBN 978-1-135-96397-2.
  3. 3,0 3,1 3,2 3,3 Tamra Andrews (2000). Dictionary of Nature Myths: Legends of the Earth, Sea, and Sky. Oxford University Press. p. 79. ISBN 978-0-19-513677-7.
  4. Harriet Maxwell Converse; Arthur Caswell Parker (1908). Myths and Legends of the New York State Iroquois. University of the State of New York. pp. 38–39.
  5. Charles Godfrey Leland (1884). The Algonquin Legends of New England: Or, Myths and Folk Lore of the Micmac, Passamaquoddy, and Penobscot Tribes. S. Low, Marston, Searle & Rivington. p. 204.