Gaisrinis hidrantas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Antžeminis gaisrinis hidrantas

Gaisrinis hidrantas – specialios paskirties įrenginys skirtas vandeniui imti, gaisrui gesinti.

Projektavimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Gaisriniai hidrantai statomi ant vandentiekio vamzdyno arba prijungiami prie jo. Kai gaisro gesinimo debitas yra iki 15 l/s, pakanka vieno hidranto, kai 15 l/s ir didesnis, reikalingi du hidrantai, iš kurių bent vienas įrengtas žiediniame tinkle. Lietuvoje hidrantai išdėstomi ne didesniu kaip 150–200 m atstumu vienas nuo kito. Jie gali būti požeminiai, įtaisomi vandentiekio tinklo šuliniuose važiuojamojoje gatvės dalyje ar šalia jos, ir antžeminiai-įrengiami nevažiuojamojoje gatvės dalyje. Abiem atvejais hidrantai turi būti statomi ne didesniu kaip 2,5 m atstumu nuo važiuojamosios kelio dalies ir ne arčiau kaip 5 m iki pastatų. Mažiausias tinklo skersmuo ant kurio statomas gaisrinis hidrantas yra 100 mm.

Parametrai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Gaisrinio hidranto prisijungimas prie tinklo DN100, gaisrinių žarnų prijungimo sąnarų skersmuo DN80x2.Viršutinė antžeminio hidrantai dalis gaminama iš kaliojo ketaus, iš viršaus ir išorės padengta epoksidine danga, atsparia UV spinduliams. Hidranto stovas pagamintas iš cinkuoto plieninio vamzdžio. Pasinaudojus hidrantu, likęs jame vanduo išleidžiamas automatine drenavimo sistema. Vandens likutis likęs pasinaudojus hidrantu yra apie 15 litrų. Ant hidranto viršutinės dalies gali būti uždedamas apsauginis gaubtas.

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Statybos techninis reglamentas STR 2.07.01.2003 „Vandentiekis ir nuotekų šalintuvas. Pastato inžinerinės sistemos. Lauko inžineriniai tinklai“ LR Aplinkos ministerija. Vilnius. 2003. 59 p.
  • Sakalauskas A.; Diliūnas J.; Jankauskas J; Kisielis V. 2016. Vandentieka. Vadovėlis. Vilnius, Technika: 911p.
  • Internetinė prieiga per internetą http://www.higa.lt