Fukudos doktrina

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Fukudos doktrinaJaponijos politikos, susijusios su Pietryčių Azija, kryptis, 1977 m. išsakyta tuometinio ministro pirmininko Takeo Fukuda, apsilankymo Maniloje metu. Jis savo kalboje pažadėjo, kad Japonija neturi jokių su ASEAN šalimis susijusių karinių tikslų, siekia taikos bei abipusio politinio, ekonominio ir kultūrinio bendradarbiavimo.[1]

Doktriną paskatino išaugę prekybiniai ryšiai tarp Pietryčių Azijos ir Japonijos, antijaponiški sentimentai regiono valstybėse bei galios balansą pakeitęs JAV pralaimėjimas Vietnamo kare. Įgyvendindama doktriną, Japonija per ateinančius metus stipriai padidino šalims teikiamą ekonominę pagalbą, įsitraukė į ASEAN veiklą, pasirašė taikos ir draugystės sutartį su Kinija.[2]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. M. Connors. New Global Politics of the Asia Pacific. Routledge, 2004, p. 41
  2. Kazuhiko Tōgō. Japan's Foreign Policy, 1945-2009. BRILL, 2010, p. 200-201

Susiję straipsniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]