Pereiti prie turinio

Fallout

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Fallout
Kūrėjas Interplay
Leidėjas Interplay
Dizaineris {{{dizaineris}}}
Kompozitorius {{{kompozitorius}}}
Išleidimo data 1997 m. spalio 30 d.
Žanras (-ai) RPG, post-nuke RPG
Režimas Vieno žaidėjo
Reitingai ESRB: M (Mature)
USK: 16+
ELSPA: 15+
OFLC: M15+
Platforma Windows, DOS, Macintosh
Versija {{{versija}}}
Variklis {{{variklis}}}
Reikalavimai AK: 90 MHz Pentium, 32 MB RAM, DirectX plaikymas, 2x CD-ROM drive, 640x480 8-bit, Mac: System 7.1,2 ar geresnė, 16MB RAM.
Platinimas {{{media}}}
Licencija komercinė
Pirmtakas
Kitos dalys Fallout 2, Fallout: BOS, Fallout 3, Fallout 4
{{{svetainė}}}

Fallout – atvirojo pasaulio kompiuterinis žaidimas vaidmenimis (RPG) DOS ir Windows platformoms.

Žaidimo priešistorė

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Žaidime iškeliama mintis, kad XXI amžiuje (tiksliau 2077 metais) kils branduolinis karas, per valandą nušluosiantis viską, bet per kitą šimtmetį viskas pamažu atgims.

Tik pasaulis niekada nebebus toks, koks buvęs. Visi žmonijos likučiai išsimėtę giliai po žeme įrengtuose milžiniškuose bunkeriuose – slėptuvėse. Joks žmogus nėra matęs saulės šviesos. Visi gimsta ir miršta po masyviomis metalinėmis durimis, kurių nevalia atidaryti, nes lauke tyko greita mirtis. Vienuose bunkeriuose esantys žmonės nieko nežino apie kitus ir ar kitos slėptuvės dar išvis veikia.

„Fallout“ slėptuvė

Žaidimo pradžia

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Žaidimas prasideda 2161. Staiga sutrinka numeriu 13 pažymėtos slėptuvės pagrindinė vandens pompa ir lieka tik 150 dienų, kol išseks vandens atsargos. Slėptuvės valdytojas sudeda į žaidėją paskutinę visų viltį išlikti. Jis išsiunčiamas rytų kryptimi surasti kitą slėptuvę, pažymėta numeriu 15, ir gauti detales, kurios būtinai reikalingos pompai sutaisyti.

Žaidėjas jau pirmą minutę išėjęs lauk prie durų randa lavoną, iš kurio paima peilį, pistoletą su nedideliu kiekiu šovinių, signalinę raketą ir truputėlį medikamentų. Tuoj pat susikaunama su milžiniškomis mutavusiomis žiurkėmis ir išeinama į dienos šviesą.

Jis net nenutuokia, kad vietoj begalinės radiacijos išdegintos dykynės, kurios tikėjosi, netrukus susidurs su tuo, ko nesapnavo net savo baisiausiame košmare. Mutantai, gigantai skorpionai, visur siautėjantys plėšikai, žmonės, kurie dar gyvi, bet nuo radiacijos virtę į zombius, daktarai, kurie už gydymą ima akies mokestį ir žmonių gentys, mėginančios išlikti – auginančios dvigalves karves, bet prarandančios po tris narius per naktį. Lyg to būtų maža, keliaujantys prekeiviai pasakoja legendas apie „Death Claw“, prieš kurį būriai kovotojų iki dantų ginkluoti automatiniais ginklais neatsilaiko, o kurie išgyvena kautynes – išprotėja. O artimiausios trys slėptuvės seniai ir visiškai sunaikintos. Galiausiai egzistuoja sekta, norinti paversti visus žmones sužvėrėjusiais mutantais ir Plieno Brolija, siekianti atkurti technologijas.