Eysenck asmenybės klausimynas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Eysenck asmenybės klausimynas – psichologijoje naudojamas klausimynas, skirtas įvertinti žmogaus asmenybės bruožus. Šį klausimyną sukūrė psichologai Hans Eysenck ir Sybil B. G. Eysenck.[1]

Hanso Eysencko teorija iš esmės yra paremta fiziologija ir genetika. Nors H. Eysenckas buvo bihevioristas, manęs, kad didelę reikšmę asmenybės formavimuisi turi išmokimas, tačiau jis tvirtino, kad egzistuojančius asmenybės skirtumus lemia genetinis paveldimumas. Todėl Hans Eysenck domėjosi tuo, kas įprastai vadinama temperamentu.

Temperamentas – tai genetiškai nulemtas žmogaus asmenybės aspektas, kuris gali stebimas nuo pat gimimo ar net iki jo. Aprašydamas temperamentu pagrįstą teoriją, Eysenckas neatmetė galimybės, kad kai kurie asmenybės aspektai yra išmokstami, tačiau juos tirti jis paliko kitiems tyrėjams.

Dimensijos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Eysenck iš pradžių asmenybę apibrėžė kaip dvi biologinio pagrindu paremtas nepriklausomas temperamento dimensijas - E ir N, bet vėliau išplėtė savo koncepciją, įtraukdamas ir trečią - P, dimensiją.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Hans Jürgen Eysenck & Sybil B. G. Eysenck (1975). Manual of the Eysenck Personality Questionnaire. London: Hodder and Stoughton.