Europos pinigų sistema

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Europos pinigų sistema (EPS) – Europos Bendrijos valstybių bendradarbiavimo valiutų politikos srityje forma.

Priešistorė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1971 m. Jungtinės Valstijos nusprendė panaikinti fiksuotą dolerio ir oficialios aukso kainos santykį, kuris užtikrino pasaulinį pinigų stabilumą po Antrojo pasaulinio karo. Fiksuotų valiutų keitimo kursų sistema nustojo egzistavusi.[1][2] Siekdamos sukurti savo pinigų sąjungą, ES šalys nusprendė užkirsti kelią didesniems kaip 2,25 % Europos valiutų kursų svyravimams ir valiutų rinkose taikyti sutartines intervencines priemones.[3] Taip buvo sukurta ir 1979 m. kovo mėn. pradėjo veikti Europos pinigų sistema (EPS). Trys pagrindiniai šios sistemos bruožai:[4]

  • referencinė valiuta – ekiu: šį „krepšelį“ sudarė visų valstybių narių valiutos;
  • keitimo kurso mechanizmas: kiekvienos valiutos keitimo kursas buvo susietas su ekiu; buvo leidžiami dvišalių keitimo kursų svyravimai, neviršijantys 2,25%;
  • kredito mechanizmas: kiekviena šalis 20% savo valiutos ir aukso rezervų pervedė į bendrą fondą, kuris teikdavo šalių-narių centriniams bankams paskolas, būtinas valiutų kurso stabilizavimo politikai vykdyti.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Europos pinigų sistemos istorija buvo įvairialypė. Susijungus Vokietijai ir Europoje atsinaujinus valiutos problemoms, 1992 m. kilus spekuliaciniam puolimui prieš daugelį EPS valiutų joje laikinai nebeliko Italijos liros ir visam laikui – Didžiosios Britanijos svaro (Juodasis trečiadienis). 1993 m. rugpjūčio mėn. EPS šalys nusprendė laikinai padidinti svyravimo ribą iki 15 %.[5] Tuo tarpu, siekdamos užkirsti kelią dideliems valiutos kursų svyravimams ir valiutų devalvavimui konkurencingumui didinti, ES vyriausybės nusprendė intensyviau siekti sukurti visapusę pinigų sąjungą ir pradėti naudoti vieną valiutą.[5]

1989 m. birželio mėn. Madride susitikusi Europos Vadovų Taryba priėmė ekonominės ir pinigų sąjungos. kūrimo trijų etapų planą. Šis planas buvo įtrauktas į 1991 m. gruodžio mėn. Europos Vadovų Tarybos pasirašytą Mastrichto sutartį dėl Europos Sąjungos.[5]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Bretono Vudso susitarimas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. III (Beketeriai-Chakasai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003
  2. „Bretono Vudso susitarimas“. Lietuvos Bankas. Nuoroda tikrinta 2021-02-15. 
  3. Davulis, Gediminas. Europos pinigų sąjunga: įkūrimas, privalumai, šiandieninės problemos. Societal innovations for global growth, 2012, No. 1 (1), pp. 479-496. PDF
  4. Davulis, Gediminas. Bendroji valiuta euras: tarptautinė reikšmė bei perspektyvos. Vadyba. ISSN 1648-7974. – 2014, Nr. 2 (25), p. 119-130. PDF
  5. 5,0 5,1 5,2 „Ekonominės ir pinigų sąjungos istorija“. Europos Parlamentas. Nuoroda tikrinta 2021-02-15.