Peržiūrėti šaltinį Esė

{{Šaltiniai}}

'''Esė''' ({{fr|essai}} – „bandymas“) – rašinys, straipsnis, kuriame autorius filosofuoja [[moralė]]s, [[istorija|istorijos]], [[politika|politikos]], [[Menas|meno]] temomis, kritiškai žvelgia į dabartį, būdingas subjektyvus vertinimas, laisvas stilius ir kompozicija. Esė (meniškasis paaiškinimas) – savo brangiausių minčių išsakymas.

Esė autorius vadinamas eseistu. Vieno laikotarpio, šalies, autoriaus ar kt. esė visuma – eseistika.
'''Esė forma''': laiškas ([[Seneka]] „[[Laiškai Lucilijui]]“); dialogas ([[Ciceronas|M. T. Ciceronas]] „Pokalbiai apie santarvę ir bičiulystę“); straipsnis, apybraiža, eiliuota forma, tiesiog esė.

== Esė bruožai ==

{| class="wikitable"
! ''Kriterijai''
!''Paaiškinimas''
|-----
| ''Turinys''
| Analizuojamos moralės, istorijos, politikos, meno temos; filosofinės, religinės problemos. Svarbu aktualumas.
|-{{pilka eilutė}}
| ''Autoriaus požiūris''
|  Subjektyvus vertinimas; kritiškas žvelgimas; remiamasi sava patirtimi, kultūrine bei socialine; savais jausmais, emocijomis; ironiškumas; autoironiškumas; paslėptas dialogas su skaitytoju.
|-----
| ''Kompozicija''
| Laisva kompozicija (kartais gradacinė), būdingos netikėtos minčių [[paralelė]]s, asociacijos, tų pačių motyvų, įvaizdžių kartojimas.
|-{{pilka eilutė}}
|  ''Teksto tipas''
| Samprotavimas
|-----
| ''Raiška''
| Pasakojama 1- uoju asmeniu; daug metaforų ir palyginimų; paradoksai; aforizmai; simboliai; ironija; autoironija; paralelės; priešpriešos; retoriniai klausimai ir sušukimai; platus kultūrinis kontekstas.
|-{{pilka eilutė}}
| ''Funkcinis stilius''
| Publicistinis stilius; gali būti derinami mokslinio ir meninio stiliaus elementai.
|}

== Mokyklinė esė ==
Susiaurinta sąvokos ''esė'' reikšmė – tai poleminis samprotavimas, duota tema arba pagal duotą tekstą ir su juo pateikiamą užduotį. Poleminis samprotavimas – tai samprotavimas klausimu, į kurį negali būti vienareikšmio atsakymo arba kurį galima vertinti skirtingais požiūriais. Mokyklinei esė keliami reikalavimai: tekstas samprotaujamojo tipo; savo nuomonės reiškimas ir jos argumentavimas; oponentų nuomonių (jei yra) argumentuota analizė ir kritika; kritinio mąstymo parodymas; aiški pastraipų struktūra, logiški ryšiai tarp pastraipų ir tarp sakinių pastraipose; įvairus ir taisyklingas lietuvių kalbos gramatinės sistemos realizavimas; rašybos ir skyrybos normų laikymasis; turtingas žodynas; esė apimtis – 1,5-2 A4 formato lapai.

== Lietuvių eseistai ==
'''[[Donaldas Kajokas]]''' (gimęs 1953 m.), jo kūriniai išversti į dvylika užsienio kalbų. Parašė „Komentarus“ (1990 m.), „Dykinėjimus“ (1999 m.) ir „Lietaus migla Lu kalne“ (2002 m.). Taip pat ir poetas.

'''[[Sigitas Parulskis]]''' (gimęs 1965 m.), jo kūriniai išversti į užsienio kalbas. Parašė „Miegas ir kitos moterys“ (2004 m.). Taip pat ir poetas.

'''[[Kęstutis Navakas]]''' (gimęs 1964 m.). Parašė „Gero gyvenimo kronikas“ (2005 m.). Taip pat poetas, literatūros kritikas ir vertėjas.

'''[[Sigitas Geda]]''' (1943–2009) Žymiausi rinkiniai – „Man gražiausias klebonas – varnėnas“ (1998), „Žydintys lubinai“ (1999), „Adolėlio kalendoriai“ (2003).

'''[[Giedra Radvilavičiūtė]]''' (gimė 1960 m.). Prozininkė, eseistė, penkios esė paskelbtos kolektyviniame rinkinyje „Siužetą siūlau nušauti“(2002 m.). Esė rinkiniai: „Suplanuotos akimirkos“ (2004 m.), „Šiąnakt aš miegosiu prie sienos“ (2010 m.).

== Žinomi užsienio eseistai ==
* Anglas [[Francis Bacon]]
* Amerikietis [[John Perry Barlow]]
* Airis [[C. S. Lewis]]
* Britė [[Virginia Woolf]]

{{kalb-stub}}

[[Kategorija:Literatūros žanrai]]