Ergoterapija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Ergoterapija (sen. gr. ergon – 'darbas' + 'terapija') – gydymas kryptinga veikla, darbu.[1]

Ergoterapija padeda atkurti, palaikyti arba kompensuoti ligonio galimybes ir savarankiškumą pagal jo pageidavimus, reikmes. Gydymas ergoterapija pasitelkiamas, esant lėtinėms nervų ir raumenų, centrinės bei periferinės nervų sistemos ligoms, patyrus traumas, taip pat sergant psichikos sutrikimais.[1]

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. 1,0 1,1 Ergoterapija. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2024-03-16.