Energetikos teisė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Energetikos teisė – energijos ūkio (energetikos) teisė, ūkinės teisės šaka; visuma teisės normų, reguliuojančių visuomeninius santykius energetikos srityje. Energetikos teisė reguliuoja energetikos veiklą, energetikos plėtojimo ir valdymo pagrindus, efektyvų energijos ir energijos išteklių vartojimą, nustato atskirų energetikos sektorių veiklos ir energetikos įmonių bei vartotojų santykių ypatumus.

Pošakiai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagal energetikos pošakius – vandens energetikos (hidroenergetikos) teisė, elektros (ūkio) teisė, dujų (ūkio) teisė, naftos (ūkio) teisė, įvairių energijos išteklių teisė (pvz., atsinaujinančių energijos išteklių teisė arba „žaliosios energijos“ teisė), jų gavybos, naudojimo, organizacijų šioje veikloje (pvz., įmonių, veikiančių energetikos sektoriuje), veiklos teisė, energijos, jos išteklių transporto (pvz., vidaus vandenų, jūrų keliais ir kt.) teisė.

Pagal visuomeninių santykių reguliavimo metodus – viešoji ir privatinė energetikos teisė. Pagal reguliuojamų visuomeninių santykių sritį gali būti išskiriama:

  • Civilinė energetikos teisė – civiliniai santykiai (pvz., energijos pardavimas-pirkimas, energijos tinklų nuoma kt.) civilinė atsakomybė energetikos srityje, draudimo teisė,
  • Komercinė energetikos teisė: prekyba energija, energijos tiekimas, investavimas į šilumos ir energetikos ūkio objektus, komerciniai sandoriai (pvz., objektų pardavimas, valdymas), objektų privatizavimas, restruktūrizavimas, energetikos projektų finansavimas ir vystymas;
  • Baudžiamoji energetikos teisė: baudžiamieji teisės pažeidimai (baudžiamosios veikos, administraciniai teisės pažeidimai) energetikos srityje, atsakomybė už juos, sankcijos
  • Administracinė energetikos teisė: energijos ūkio valdymo reglamentavimo ypatumai, administraciniai energetikos sistemos pagrindai, energijos rinkos reguliavimas; energetikos teisės subjektai, pvz., vykdomosios valdžios (kaip Energetikos ministerija), valdymo institucijos (pvz., Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija), jų statusas ir kt.

Teisės šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Energetikos teisės šaltiniai pagal teisės normų priėmimo, galiojimo lygmenį gali būti nacionaliniai, tarptautiniai, viršnacionaliai (pvz., norminiai teisės aktai). Pagal rūšis – įstatymai, tarptautinės sutartys, teismų sprendimai, teisės mokslo doktrina ir kiti. TSRS ir posovietinės erdvės valstybės nacionaliniai įstatymai yra kodifikuoti teisės aktai. Lietuvos transporto teisės šaltiniai – Kelių transporto kodeksas, Vidaus vandenų transporto kodeksas, Geležinkelių transporto kodeksas.

Lietuvos energetikos teisė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagrindinis straipsnis – Lietuvos energetikos teisė.

Lietuvos energetikos teisės šaltiniai – LR įstatymai, kiti Seimo, taip pat kitų valdžios, valdymo institucijų priimti norminiai teisės aktai, LR teismų aktai (LAT, LVAT, LR KT sprendimai, nutarimai), Lietuvos teisės mokslo doktrina.

Pagrindinis Lietuvos energetikos įstatymas – LR energetikos įstatymas, Lietuvos energijos ūkio „Konstitucija„. Kiti įstatymai – LR branduolinės energetikos įstatymas, LR elektros energijos įstatymas, LR gamtinių dujų įstatymas, LR šilumos ūkio įstatymas, LR atominės elektrinės įstatymas, LR valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo fondo įstatymas, LR valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės darbuotojų papildomų užimtumo ir socialinių garantijų įstatymas ir kiti.

Vokietijos energetikos teisė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagrindinis straipsnis – Vokietijos energetikos teisė.

Pagrindinis Vokietijos energetikos įstatymas – Vokietijos energetikos įstatymas (vok. Energiewirtschaftsgesetz), Vokietijos energijos ūkio „Konstitucija“. Kiti įstatymai – pvz., 2000 m. Vokietijos Atsinaujinančių energijos šaltinių įstatymas (vok. Erneuerbare-Energien-Gesetz). Jame nustatyta elektros energijos gamyba, naudojant atsinaujinančius energijos šaltinius, (elektros energijos didinimas turi iš esmės remtis vėjo energetika)[1].

Europos Sąjungos energetikos teisė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagrindinis straipsnis – Europos Sąjungos energetikos teisė.

Europos Sąjungos energetikos teisė apima Europos Bendrijų, ES energijos ūkio teisės aktus. Tai Europos Bendrijų steigimo sutartys (Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutartis, Europos anglių ir plieno bendrijos sutartis), EB tarptautiniai susitarimai ir tarptautinės sutartys, antrinė teisė, EB teismų (EBTT, EB PIT) praktika, Europos Parlamento ir Tarybos teisės aktai (sprendimai, reglamentai, direktyvos).

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • B. Pranevičienė, S. Milčiuvienė, „Kainų teisinio reguliavimo aktualijos Lietuvos elektros energijos rinkoje, Jurisprudencija: mokslo darbai. Vilnius: Mykolo Romerio universitetas 2 (80) tomas, Vilnius, 2006, p. 60–73.