Endocitozė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Endocitozės rūšys: fagocitozė, pinocitozė, receptorinė endocitozė

Endocitozė – reiškinys kai pūslelės perneša medžiagas į ląstelę. Dalis plazminės membranos įlinksta kurioje nors vietoje į ląstelės vidų apgaubdama medžiagą, kuri bus pernešama į ląstelę, o tada atsiskiria nuo plazminės membranos ir suformuoja pūslelę ląstelės viduje.

Endocitozė yra skirstoma į tris rūšis:[1]

  • fagocitozė – pernešamos dalelės yra didelės, pvz.: maisto daleles),
  • pinocitozė – pūslelė susidaro aplink vandens lašelį ir perneša į ląstelę, šie vandens lašeliai tokie maži, kad juos įžiūrėti reikalingas elektroninis mikroskopas
  • receptorinė endocitozė – medžiaga, dar vadinama ligandu, kuri turi būti pernešta į ląstelės vidų, pirmiausia susijungia su specifiniu receptoriniu baltymu, o šis juda link besiformuojančios įdubos, arba jau yra joje.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Endocitozė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. V (Dis-Fatva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004