Pereiti prie turinio

Emfizema

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Sunki emfizema

Emfizema (sen. gr. emphysema 'išsipūtimas') – oro arba dujų susikaupimas audiniuose arba organuose.[1]

Dažniausia plaučių emfizema, jai esant nuolat didėja oro pripildomas plotas.[1] Kartais po krūtinės ląstos traumos, pažeidus stemplę, plyšus krūtinplėvei ir patekus orui į plaučių vartus atsiranda tarpuplaučio emfizema.[1] Tada oras spaudžia svarbiausias kraujagysles, širdį ir gali sukelti asfiksiją, širdies veiklos nepakankamumą.[1]

Poodžio emfizema būna, orui iš kvėpavimo takų ar stemplės plintant kaklo ir veido poodinėje ląstelienoje.[1] Paspaudus išsipūtusios odos vietą, girdėti būdingas traškėjimas.[1] Suspaudus trachėją, stambias kraujagysles, pradedama dusti.[1] Į negyvus galūnių, dubens, juosmens, sėdmenų audinius patekus anaerobinei infekcijai, audiniuose pradeda kauptis dujų – atsiranda dujinė gangrena.[1]

Pasaulyje mirtys nuo plaučių emfizemos sudaro 5 % visų mirčių.[2]

  1. 1,0 1,1 1,2 1,3 1,4 1,5 1,6 1,7 Emfizema. Medicinos enciklopedija, T. I (A–M). – Vilnius: Valstybinė enciklopedijų leidykla, 1991, 226 psl.
  2. Martini, K.; Frauenfelder, T. (2020-11). „Advances in imaging for lung emphysema“. Annals of Translational Medicine. 8 (21): 1467. doi:10.21037/atm.2020.04.44. PMC 7723580. PMID 33313212. {{cite journal}}: Patikrinkite date reikšmes: |date= (pagalba)