Ekstinkcija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Ekstinkcija arba sugertis - šviesulių spindesio susilpnėjimas dėl medžiagos (dujų ir dulkių), esančios tarp šviesulio ir stebėtojo, sukeliamos sugerties ir sklaidos (Žemės atmosferoje (atmosferinė ekstinkcija), tarpžvaigždinėje medžiagoje (tarpžvaigždinė ekstinkcija) arba aplinkžvaigždiniuose diskuose.

Smarki atmosferinė ekstinkcija kai kuriuose elektromagnetinių bangų diapazonuose (Rentgeno, ultravioletinis arba infraraudonasis) verčia naudoti kosmines observatorijas. Kadangi mėlynoji (trumpesnių bangų) spektro dalis yra silpninama labiau nei raudonoji (ilgesnių bangų), stebimas ojektas atrodo raudonesnis, nei kad būtų, jei ekstinkcijos nebūtų. Todėl dažnai tarpžvaigždinė ekstinkcija vadinama tarpžvaigždiniu parausvėjimu.

Ekstinkcijos dėsnis[taisyti | redaguoti kodą]

Išsiaiškinsime, kaip priklauso šviesos intensyvumas nuo nueito kelio terpėje. Įsivaizduokime trumpą ruožą terpėje, kurio ilgis \Delta r. Dalis šviesos \Delta I, praėjusios šį ruožą, bus sugerta. Sugertoji dalis yra proporcinga nueitam atstumui, o matematiškai

\frac{\Delta I}{I} = - k(r) \Delta r

čia koeficientas k(r) yra ekstinkcijos parametras, kuris priklauso nuo terpės savybių (dalelių dydžio, tankio, temperatūros, ir kt.) ir yra skirtingas įvairiems bangų ilgiams. Taip pat jis gali kisti keičiantis atstumui, nes terpė gali būti ne vienalytė (pvz., atmosferinė ekstinkcija daug stipresnė arti Žemės paviršiaus, nei aukštesniuose sluoksniuose). Gautą išraišką integruojame ir gauname

I=I_0 \exp \left(-\int k\, dr\right)

Jei terpė vienalytė, tuomet ekstinkcijos parametras nesikeičia, ir gauname ekstinkcijos dėsnį

I=I_0 e^{-kr}

Jei kalbame apie žvaigždes, pravartu žinoti, kad dėl ekstinkcijos stebimas regimojo ryškio pokytis

\Delta m = -2.5 \log \left(\frac{I}{I_0}\right) = 2.5 \frac{kr}{\ln 10}\, .