Ekspertinis vertinimas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Ekspertinis vertinimas – procesų ar reiškinių, kurie tiesiogiai negali būti išmatuoti, kiekybiniai įvertinimai. Ekspertu gali būti, specialistas duotoj srityje. Ekspertai gali būti vertinami įvairiai (10 balų sistema, teigiama, neigiama eiliškumo tvarka, intervaline ir santykine skalėmis). Ekspertizė vedama tam tikru metodu, pavyzdžiui, Delfi metodu (minties šturmo). Ekspertinių vertinimų priskaičiuojama nuo 50 iki 500. Ekspertinių vertinimo metodų: kad kiekybiškai yra įvertinami kokybiniai tiriamą objektą nusakantys veiksmai, kuriuos reikia įvertinti nustatytu skaičiumi atitinkamų specialistų taip vadinamų ekspertų, kurie turi turėti maksimalią pradinę informaciją. Ekspertinio įvertinimo metu nesuderinami veiksniai (kokybiniai ir kiekybiniai) yra suderinami iš karto nustatytos skalės ribose.

Ekspertinių vertinimų klasifikacija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Organizacinių, ekonominių, valdymo ir techninių uždavinių sprendimui yra taikoma daug parinktų ekspertinio įvertinimo metodų, jų klasifikavimas reikalingas analizei ir atrankai iš visumos. Pagal ekspertizę atliekančių specialistų skaičių išskiriami individualūs ir kolektyviniai metodai. Individualus metodas tinka tada, kai sprendžiamos nesudėtingos problemos ir pakanka vieno eksperto vertinimų. Kolektyvinis metodas garantuoja didesnį ekspertizės rezultatų tikslumą ir konkretumą, nes ekspertų nuomonės apibendrinimas. Būtina šio metodo sąlyga ta, kad visi ekspertai būtų savarankiški, t. y. nė vienas ekspertas negalėtų primesti savo nuomonės kolektyvui. Individualus ir kolektyviniai ekspertiniai įvertinimo metodai klasifikuojami pagal šiuos esminius požymius: 1) Mato skalės tipas t. y. skalė kurioje pateikiamas ekspertinis įvertinimas; 2) eksperto nuomonės reiškimo metodas t. y. gaunamos iš eksperto informacijos pateikimo forma; 3) ekspertizės apklausos rezultatų apdorojimo metodas t. y. ekspertinių vertinimo metodų matematinio apdorojimo forma. Pagal atliktą ekspertinių įvertinimų metodų morfologinį klasifikavimą išskiriami šie geriausi požymiai:

  • santykinė skalė;
  • nuomonės reiškimo metodas-porinis lyginimas;
  • rezultatų apdorojimo metodas - rangavimo uždavinio procedūra.

Visi ekspertiniai vertinimo metodai duoda skirtingų neadekvačių kiekybinių ir kokybinių lyginamųjų objektų charakteristikų palyginimą ir įvertinimo galimybę. Tačiau vertinimo rezultatai reikalauja tranzityvumo (logiškumo) t. y. loginio panašumo užtikrinimo.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Harold T. Amrine, John A. Ritchey, Colin L. Moodie Manufacturing organization and mangement. 1987 (psl. 437-450).
  • Boguslauskas V. Ekonometrija. – Kaunas: Technologija, 1999 (psl 117-123).