Ekscentrinė anomalija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką

Ekscentrinė anomalija yra kampas tarp periapsio krypties ir esamos objekto padėties jo orbitoje, suprojektuotoje ant apskritimo, juosiančio elipsę, statmeno pagrindinei ašiai. Šis kampas matuojamas centre elipsės, t. y. kampas E (arba zcx).

Kintamieji naudojami straipsnelyje

Skaičiavimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Astrofizikoje ekscentrinė anomalija E gali būti apskaičiuojama taip:

čia:

  • yra orbita skrendančio kūno padėties vektorius (paveikslėlyje sp),
  • yra orbitos didysis pusašis (paveikslėlyje cz),
  • yra orbitos ekscentricitetas.

Priklausomybė tarp ekscentrinės ir vidutinės anomalijos M yra tokia:

Ši lygtis gali būti išspręsta naudojantis iteracijomis, t. y. pradedant nuo ir toliau .

Lygtis gali būti išskleista eilute ekscentriciteto laipsniais, bet laikantis apribojimo, kad . Keletas pirmųjų dėmenų tuomet atrodys taip:

  • .

Norint suprasti, kaip tokios eilutės gaunamos reikėtų žiūrėti anglišką literatūra, pvz.: Murray and Dermott (1999, p.35), Plummer (1960, section 46).

Ryšys tarp ekscentrinės anomalijos ir tikrosios anomalijos , yra:

arba, atitinkamai:

Radiuso (padėties) vektoriaus priklausomybė nuo ekscentrinės anomalijos yra:

,

o nuo tikrosios anomalijos:

Taip pat skaitykite[redaguoti | redaguoti vikitekstą]