Ekosisteminės paslaugos

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Viena iš pievos mums teikiamų ekosisteminų paslaugų – pašaras gyvuliams

Ekosisteminės paslaugos (angl. ecosystem services) yra gamtos ir jos sukurtų ekosistemų (pvz. miškų, pievų, jūrų ir k.t.) žmogui ir visuomenei teikiamos paslaugos. Šiomis paslaugomis yra reguliariai naudojamasi siekiant apsirūpinti švariu geriamuoju vandeniu ar šalinant atliekas (natūralus atliekų yrimas).

Ekosisteminių paslaugų terminas buvo išpopuliarintas 2000 m. Jungtinių Tautų atlikto Tūkstantmečio ekosistemų vertinimo (angl. Millennium Ecosystem Assessment) pagalba. Šis tyrimas ekosistemines paslaugas suskirstė į keturias kategorijas:

  • Aprūpinimo paslaugos (pvz., maisto ir vandens tiekimas);
  • Reguliacinės paslaugos (pvz., klimato ir ligų kontrolė);
  • Palaikymo paslaugos (pvz., maistinių medžiagų ciklai, pasėlių apdulkinimas);
  • Kultūrinės paslaugos (pvz., teikiama dvasinė ir rekreacinė nauda).

Ekosisteminėms paslaugoms buvo priskirta ekonominė vertė siekiant pabrėžti jų dažnai sunkiai suprantamą ir apčiuopiamą naudą bei svarbą priimant lokaliu, regininiu ar nacionaliniu lygiu svarbius sprendimus.


 Broom icon.svg  Šį puslapį ar jo dalį reikia sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus.
Jei galite, sutvarkykite.

Ekosisteminių paslaugų klasifikacija pagal CICES[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Dažniausiai naudojama ir lengviausiai pritaikoma pereinant nuo vienos prie kitos ekosisteminių paslaugų vertinimo sistemos yra Bendroji tarptautinė ekosisteminių paslaugų klasifikacija CICES.[1]

Joje ekosisteminės paslaugos skirstomos į 3 grupes[1]:

  • Aprūpinimo paslaugos - lengviausiai pastebimos ir suprantamos ekosisteminės paslaugos. Tai - ekosistemų produktai, pvz., šienas gyvuliams šerti, biomasė energijos gamybai, žolelės liaudies medicinai, pavyzdžiai genetiniams ištekliams.
  • Reguliacinės paslaugos - sunkiai išmatuojamos ir suvokiamos ekosisteminės paslaugos. Tai - nauda, kurią žmonėms teikia reguliaciniai ekosistemų procesai, pvz., vandens reguliavimas, dirvožemio išsaugojimas, maistinių medžiagų reguliavimas, CO2 kaupimas ir klimato reguliavimas, augalų apdulkinimas.
  • Kultūrinės paslaugos - nematerialinė nauda, kurią žmogus gauna iš ekosistemos per dvasinius potyrius, pažinimą, estetinį potyrį ir pan. Pavyzdžiui, kaimo ir miesto kraštovaizdžiais – estetinis kultūros paveldas, turizmas ir rekreacija, gyvenimo kokybė toje teritorijoje.       

CICES baigtines ekosistemines paslaugas apibūdina kaip penkių lygių hierarchinę struktūrą:

  • Skirsnis (pvz., aprūpinimas);
  • Skyrius (pvz., mityba);
  • Grupė (pvz., maistui tinkantys sausumos augalai ir gyvūnai);
  • Klasė (pvz., javai );
  • Klasės tipas (pvz., kviečiai).

Ši hierarchinė struktūra atitinka Jungtinių tautų statistikos skyriaus (UNSD) pateiktas geriausios praktikos gaires. Pirmi keturi lygiai gali būti naudojami ekosisteminei apskaitai[1].

Ekosisteminių paslaugų vertinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Ekosisteminių paslaugų vertinimas yra būdas visuomenei parodyti ekosistemų naudą žmogaus gyvenimui. Tai taip pat yra pagalbinė priemonė teritorijų planavimo procese.

Ekosisteminių paslaugų vertinimas gali būti atliekamas taikant skirtingus metodus – biofizinį, socialinį ar ekonominį. Metodai vienas kitą papildo, tačiau teikia skirtingus atsakymus sprendimų priėmėjams. Ekonominis ir socialinis vertinimai atskleidžia tiesioginę ekosistemų naudą visuomenei, todėl gali lemti tam tikrų sprendimų dėl žemėnaudos priėmimą ir turėti įtakos tam tikroms visuomenės grupėms. Biofizinis vertinimas padeda suprasti ekosistemos funkcionavimą, jos reikšmę skirtingoms rūšims, buveinėms, žemės dangai, jų teikiamas ekosistemines paslaugas. Šie vertinimai yra pagrindas ekosisteminių paslaugų kartografavimui.[2]

Biofiziniai vertinimo metodai naudojami siekiant nustatyti ekosistemų potencialą žmogui teikti ekosistemines paslaugas ir šio potencialo kuriamo nuimto derliaus kiekį. Tam gali būti naudojami biofizinių parametrų matavimų duomenys (pvz., lauko tyrimų, apskaitų, statistikos). Lauko tyrimų duomenų gavimas, apdorojimas ir analizė reikalauja daug laiko ir brangiai kainuoja. Dėl to biofizinis ekosisteminių paslaugų vertinimas teritorijose, apie kurias turima mažai duomenų, dažniausiai atliekamas paprasčiau – pasikliaujama ekspertų žiniomis, ekosisteminių paslaugų vertinimo indikatoriai siejami su žemės dangos tipais, abiotiniais ir biotiniais veiksniais. Toks vertinimas paprastai atliekamas santykinėje skalėje naudojant arba „lentelinės skaičiuoklės” (angl. spreadsheet) arba „matricos” metodą. Ekspertai skiria ekosisteminių paslaugų teikimo balą kiekvienam žemės dangos tipui ar ekosistemai ar buveinei.[2]

Pievų ekosisteminės paslaugos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Ekosisteminės paslaugos kultūrinėse pievose

Pievos  yra vienas iš daugelio gamtinių sistemų, kurios teikia tokias ekosistemines paslaugas kaip šieną, vaistažoles, gyvulių ganymo plotus. Žmogus, pasirinkdamas vienokį ar kitokį kultivuojamos pievos priežiūros būdą, lemia jos tipą, dydį, ir ekosistemos teikiamų paslaugų rinkinį. Tai yra ekositeminių paslaugų kompromisas, kuris pasiekiamas, kai dėl mažinamos vienos ekosisteminės paslaugos, didėja kita.

Pievos ekosistemos abiotinės savybės, tokios kaip dirvožemio derlingumas, drėgmė, reljefas, gali turėti įtakos ekosisteminių paslaugų dydžiui. Pavyzdžiui, didesnio derlingumo pievos teikia didesnį pašarų derlių, geriau pasisavina maistingąsias medžiagas. Tuo tarpu mažiau derlingos pievos paprastai pasižymi didesne biologine įvairove. Lyginant su lygumų pievomis, stačių šlaitų pievos yra kur kas vertingesnės teikdamos erozijos stabdymo paslaugą ir turi didesnę estetinę vertę bei turizmo potencialą.[2]

Skirtingų ekosisteminių paslaugų rinkinys nulemia, kuri iš keturių pievų priežiūros praktikų bus taikoma.

Pievų klasifikacija:

  • Kultūrinės pievos, tai tokios pievos, kurios teikia didžiausią pašarų derlių, pieno ir mėsos produktų kiekį (netiesiogiai). Lyginant su daugiametėmis ar pusiau natūraliomis pievomis, sukultūrintose pievose ekosisteminių
Ekosisteminės paslaugos daugiametėse pievose

paslaugų diapazonas yra ženkliai mažesnis, įskaitant ir tokių pievų sugeriamą kur kas mažesnį kiekį anglies dioksido kiekį.

  • Daugiametės pievos, tai tokios pievos, kurios didesnę ekosisteminių paslaugų įvairovę, tačiau pašarų, pieno ir mėsos produkcijos kiekis gali būti mažesnis nei kultūrinėse pievose. Daugiametėse pievose paprastai tarpsta didesnė biologinė įvairovė, todėl daugiau ir medicinai, kosmetikai naudojamų augalų, nektaro medui ir vabzdžiams. Tankesnis šių pievų žolynas užtikrina stačių šlaitų erozijos kontrolę, didina maistingųjų medžiagų pasisavinimą, gerina vandens valymą. Tokios pievos taip pat sugeria ir didesnį anglies dioksido kiekį, taip prisidėdamos prie klimato kaitos stabilizavimo.
  • Pusiau natūraliose pievose gyvena daugiausiai skirtingų rūšių. Tai turi teigiamą įtaką aprūpinimo paslaugų mastui, pavyzdžiui, išauga medui, augalų vaistų ir kosmetikos gamybai reikalingo nektaro kiekiai. Jos ženkliau nei kitų tipų pievos prisideda prie nykstančių rūšių ir vabzdžių apdulkintojų buveinių palaikymo (reguliacinės paslaugos). Šio tipo pievos gali teikti daugiau kultūrinių paslaugų, tokių kaip rekreacija, mokslas, estetika, kultūrinis paveldas.[2]
Ekosisteminės paslaugos pusiau natūraliose pievose

Pievos ekosisteminių paslaugų taikymas integruotame planavime[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Remiantis pievų teikiamų ekosisteminių paslaugų koncepcija, regionuose galima taikyti integruotą teritorijų planavimą ir taip užtikrinti racionalų ekosistemų ir jų teikiamų paslaugų naudojimą.Tai 2014-2018 m. bando įgyvendinti Baltijos aplinkos forumas  Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse, vykdydamas projektą „LIFE Viva Grass ". Jo tikslas yra apsaugoti nuo išnykimo didelės gamtinės vertės pievas, sukuriant Integruoto planavimo priemonę. Kuriama priemonė bus GIS  (geografinė informacinė sistema) technologijos pagrindu sukurta internetinė planavimo priemonė, padedanti teritorijų planavimo specialistams numatyti geriausius pievų priežiūros būdus konkrečiai teritorijai. Ši priemonė leis įvertinti gamtinius, socialinius ir ekonominius vietovės veiksnius, palyginti skirtingus pievos priežiūros scenarijus.

  1. 1,0 1,1 1,2 http://cices.eu/
  2. 2,0 2,1 2,2 2,3 http://vivagrass.eu/