Ekosisteminės paslaugos

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Viena iš pievos mums teikiamų ekosisteminų paslaugų - pašaras gyvūliams
Viena iš pievos mums teikiamų ekosisteminų paslaugų - pašaras gyvūliams

Ekosisteminės paslaugos (angl. ecosystem services) yra gamtos teikiamos paslaugos. Kitaip tariant, tai yra nauda ar pridėtinė vertė, kurią ekosistema teikia žmogui. Daugelis jų yra apčiuopiamos (pvz., šienas ar vaistažolės), tačiau kita dalis – sunkiai įsivaizduojamos ir suprantamos (pvz., Co2 dujų kaupimas, vandens sugėrimas, erozijos stabdymas ar grynas oras). Šios nematomos paslaugos, padeda žmogui išgyventi. Skirtingai nei žmogaus teikiamos paslaugos, ekosisteminės paslaugos nėra vieno asmens ar asmenų grupės nuosavybė, tai - visuomenės (dar konkrečiau kalbant - vietinės bendruomenės) turtas, kuris nors ir nemokamas, turi didelę vertę.

Priešingai tradicinei gamtosaugai, ekosisteminių paslaugų idėja yra antropocentrinė (reiškinys vertinamas ne iš gamtos, bet iš žmogaus perspektyvos). Ji grindžiama suvokimu, kad ekosistema yra pagrindas žmogui išgyventi.

Ekosisteminių paslaugų palaikymui naudojami „žmogaus sukurti” sprendimai.  Visgi, natūralios ekosistemos nebūtinai teikia daugiau ar geresnes paslaugas nei žmogaus pakeistos sistemos.[1]

Nuo 2015 m. pabaigos Lietuvių kalbos komisijos sprendimu lietuvių kalboje naudojamas terminas ekosisteminės paslaugos.

Ekosisteminių paslaugų klasifikacija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Įrodyta, kad žmonės dažniausiai fotografuoja atvirą karštovaizdį. Tai - kultūrinė pievų ekosistemos paslauga
Įrodyta, kad žmonės dažniausiai fotografuoja atvirą karštovaizdį. Tai - kultūrinė pievų ekosistemos paslauga

Skirtingi mokslininkai pateikia įvairius ekosisteminių paslaugų skirstymus, tačiau dažniausiai naudojama Bendroji tarptautinė ekosisteminių paslaugų klasifikacija CICES. Joje ekosisteminės paslaugos skirstomos į 3 grupes: aprūpinimo, reguliacines ir kultūrines paslaugas.[2]

Aprūpinimo paslaugos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šios ekosisteminės paslaugos lengviausiai pastebimos ir suprantamos. Tai - ekosistemų produktai.

  • šienas gyvuliams šerti,
  • biomasė energijos gamybai,
  • žolelės liaudies medicinai,
  • pavyzdžiai genetiniams ištekliams.

Reguliacinės paslaugos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šios ekosisteminės paslaugos nematomas ir žymiai sunkiau suvokiamos. Tai - nauda, kurią mums reikia reguliaciniai ekosistemų procesai.

  • vandens reguliavimas,
  • dirvožemio išsaugojimas,
  • maistinių medžiagų reguliavimas,
  • CO2 kaupimas ir klimato reguliavimas,
  • augalų apdulkinimas.

Kultūrinės paslaugos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tai - nematerealinė nauda, kurią žmogus gauna iš ekosistemos per dvasinius potyrius, pažinimą, estetinį potyrį ir pan.

  • kaimo ir miesto kraštovaizdžiais – estetinis kultūros paveldas,
  • turizmas ir rekreacija,
  • gyvenimo kokybės toje teritorijoje.

Pievų ekosisteminės paslaugos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pievos tik iš pirmo žvilgsnio atrodo vienodos. Skirtingos pievos žmonėms teikia skirtingą naudą.

Žmogus, pasirinkdamas vienokį ar kitokį pievos priežiūros būdą, lemia jos tipą, dydį, ir ekosistemos teikiamų paslaugų rinkinį. Tai vadinama ekositeminių paslaugų kompromisu, kuris pasiekiamas, kai dėl mažinamos vienos ekosisteminės paslaugos, didėja kita.

Skirtingų ekosisteminių paslaugų rinkinys, savo ruožtu, lemia ir taikomą pievų priežiūros praktiką:

Ekosisteminės paslaugos kultūrinėse pievose
Ekosisteminės paslaugos kultūrinėse pievose

Kultūrinės pievos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

teikia didžiausią pašarų derlių, taip pat – pieno ir mėsos produktų kiekį, tačiau kitų ekosisteminių paslaugų diapazonas yra ženkliai mažesnis, lyginant su daugiametėmis ar pusiau natūraliomis pievomis. Pavyzdžiui, kultūrinėse pievose yra mažiau vaistams ir kosmetikai tinkamų augalų, nebent jei konkrečios rūšys yra specialiai auginamos. Šios pievos teikia mažiau ir reguliacinių paslaugų – jos yra ne itin tinkama buveinė vertingoms ir retoms rūšims, augalų apdulkinimui būtiniems vabzdžiams. Kultūrinės pievos taip pat sugeria ir kur kas mažesnį kiekį anglies dioksido, sukeliančio klimato kaitą.

   Ekosisteminės paslaugos daugiametėse pievose
Ekosisteminės paslaugos daugiametėse pievose

Daugiametės pievos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

teikia didesnę ekosisteminių paslaugų įvairovę, tačiau pašarų, pieno ir mėsos produkcijos kiekis gali būti mažesnis nei kultūrinėse pievose. Daugiametėse pievose paprastai tarpsta didesnė biologinė įvairovė, todėl daugiau ir medicinai, kosmetikai naudojamų augalų, nektaro medui ir vabzdžiams. Tankesnis šių pievų žolynas užtikrina stačių šlaitų erozijos kontrolę, didina maistingųjų medžiagų pasisavinimą, gerina vandens valymą. Daugiametės pievos taip pat sugeria ir didesnį anglies dioksido kiekį, taip prisidėdamos prie klimato kaitos stabilizavimo.

Pusiau natūraliose pievose[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

gyvena daugiausiai skirtingų rūšių. Tai turi teigiamą įtaką aprūpinimo paslaugų mastui pvz., dėl mikroelementų gausos didėja pašaro kokybė ir maistingumas, šios pievos teikia daug nektaro medui, augalų vaistų ir kosmetikos gamybai. Dar daugiau, pusiau natūralios pievos ženkliau nei kitų tipų pievos prisideda prie nykstančių rūšių ir vabzdžių apdulkintojų buveinių palaikymo (reguliacinės paslaugos). Šio tipo pievos gali teikti daugiau kultūrinių paslaugų, tokių kaip rekreacija, mokslas, estetika, kultūrinis paveldas.

Ekosisteminės paslaugos pusiau natūraliose pievose
Ekosisteminės paslaugos pusiau natūraliose pievose

Ekosistemos abiotinės (fizinės, ne biologinės) savybės (tokios kaip dirvožemio derlingumas, drėgmė, reljefas) gali turėti įtakos ekosisteminių paslaugų dydžiui. Pavyzdžiui, didesnio derlingumo pievos teikia didesnį pašarų derlių, geriau pasisavina maistingąsias medžiagas. Tuo tarpu mažiau derlingos pievos paprastai pasižymi didesne biologine įvairove, taigi, teikia daugiau vaistažolių, užtikrina geresnį buveinių palaikymą. Lyginant su lygumų pievomis, stačių šlaitų pievos yra kur kas vertingesnės teikdamos erozijos stabdymo paslaugą ir turi didesnę estetinę vertę bei turizmo potencialą.

Pievos ekosisteminių paslaugų taikymas integruotame planavime[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Remiantis šia ekosisteminių paslaugų koncepcija, regionuoje galima taikyti integruotą teritorijų planavimą ir taip užtikrinti racionalų ekosistemų ir jų teikiamų palsaugų naudojimą.Tai 2014-2018 m. bando įgyvendinti Baltijos aplinkos forumas Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse, vykdydamas projektą „LIFE Viva Grass". Jo tikslas yra apsaugoti nuo išnykimo didelės gamtinės vertės pievas, sukuriant Integruoto planavimo priemonę[3]. Kuriama priemonė bus GIS (geografinė informacinė sistema) technologijos pagrindu sukurta internetinė planavimo priemonė, padedanti teritorijų planavimo specialistams numatyti geriausius pievų priežiūros būdus konkrečiai teritorijai. Ši priemonė leis įvertinti gamtinius ir socialinius, ekonominius vietovės veiksnius, palyginti skirtingus pievos priežiūros scenarijus.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Projekto apie pievų ekosistemines paslaugas „LIFE Viva Grass" oficialus el. puslapis http://vivagrass.eu/lt, 2016
  2. Bendroji tarptautinė ekosisteminių paslaugų klasifikacija CICES, http://cices.eu/, 2016
  3. Baltijos aplinkos forumas, „Kiek kainuoja žolė?", http://vivagrass.eu/wp-content/uploads/2015/06/vivagrass_lt_web_20150622.pdf, 2015