Egbertas I

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Egbertas (m. 673 m. liepos 4 d.) – Kento karalius, valdęs 664673 metais.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vyresnysis Erkonberto ir Seksburgos sūnus. Vos įsėdęs į sostą, įsakė užmušti du savo dėdės Ermenredo sūnus (šventus kardininkus Etelbertą ir Etelredą), baimindamasis, kad jie netrukdytų jam užvaldyti karūną. 668 metais Romos popiežius Vitalianas pašventino Teodorą arkivyskupu ir nusiuntė į Britaniją. Teodoras, Kenterbero arkivyskupas, visur įvedė tikybą pagal Romos katalikų pavyzdį, ir tapo pirmuoju Anglijos arkivyskupu.

Egbertas valdė 9 metus ir mirė 673 metais liepos 4 d., palikęs du sūnus Edriką ir Vitredą, bet karūną užgrobė jų dėdė Chlotaris.

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Беда Достопочтенный, «Церковная история народа англов»
  • Англосаксонские хроники
  • Северная Европа // Правители Мира. Хронологическо-генеалогические таблицы по всемирной истории в 4 тт. / Автор-составитель В.В. Эрлихман. – Т. 2.
Prieš tai:
Erkonbertas
Kento karalius
664673
Po to:
Chlotaris